Istorijos vadovėlis 11 kl. (III gimnazijos kl.)

Domo Boguševičiaus ir Virginijaus Navicko parengtas „Istorijos vadovėlis 11 (III gimnazijos) klasei“ yra skirtas socialinių mokslų istorijos dalyko išplėstiniam ir bendrajam kursui.

Vadovėlis parengtas pagal galiojančią Lietuvos Vidurinio ugdymo bendrąją programą. Jo autoriai, vadovaudamiesi programos rekomendacijomis, nutolo nuo tradicinio ir daugumai dabar naudojamų vadovėlių būdingo visuotinio istorijos mokymosi modelio. Šiame vadovėlyje siekiama atskleisti svarbesniuosius Europos ir Lietuvos visuomenės raidos klausimus, išryškinti pokyčius, kurie lėmė žmonijos virsmus.

Autoriai nepateikia galutinės, absoliučios istorijos tiesos, remiamasi postmodernia istorijos didaktikos koncepcija, sutariant, kad vieno teisingo ir visiems priimtino istorijos pasakojimo nėra. Vadovėlio kūrėjai pateikia vieną iš istoriografinių pasakojimų. Vadovėlyje pagal išgales remiamasi naujausiais pasaulio ir Lietuvos istoriografijos pasiekimais.

Lietuvos istorija pristatoma integruota į Europos istorijos kontekstą. Autoriai atsisakė nuostatos vaizduoti Lietuvą vien tik kaip nuolatinės didžiųjų istorinių jėgų ir kaimynų prievartos auką. Į Lietuvos praeitį bandoma pažvelgti per įvairias istoriškai susiklosčiusias politikos ir visuomenės raidos patirtis, apimančias ir laimėjimus, ir pralaimėjimus.

Vadovėlio autoriai nebandė atkartoti ir priminti mokiniams pagrindinės mokyklos istorijos kurso medžiagos, o, kaip ir nurodoma vidurinio ugdymo programoje, siekė atskleisti vieną svarbiausių istorijos teminių sričių - visuomenės istoriją.

Vadovėlis sudarytas iš keturių skyrių, apimančių laikotarpį nuo viduramžių iki Pirmojo pasaulinio karo. Kiekvienas skyrius suskirstytas į temas. Iš viso vadovėlyje yra 34 temos. Kiekviena tema pradedama probleminiu (-iais) klausimu (-ais). Jis (jie) paaiškina, kas bus nagrinėjama šioje temoje. Probleminis (-iai) klausimas (-ai) padeda išsikelti kiekvienos pamokos konkrečius uždavinius. Pagrindinę temos dalį sudaro tekstas, į kurį įterpiami jį papildantys ar paaiškinantys šaltiniai (tekstai, iliustracijos). Kai kuriose temose yra pateikti žemėlapiai. Juose galima lokalizuoti istorinius objektus, rasti reikiamą informaciją, ją panaudoti išvadoms daryti ar priežastims, pasekmėms nustatyti ir kt. Temai įtvirtinti yra skirtos dvi užduočių dalys: klausimai ir užduotys bei darbas su istorijos šaltiniais. Užduotys yra gana įvairios: skirtos žinioms ir gebėjimams įtvirtinti, plėtoti, kartoti, kūrybiškumui ir vertybiniam pasaulio suvokimui ugdyti. Didele dalimi atvejų užduotys reikalauja mokinių aukštesniųjų mąstymo gebėjimų – taikymo, analizės, sintezės ir vertinimo. Nemaža dalis klausimų ir užduočių formuluočių pradedama Vidurinio ugdymo programoje apibrėžtais aukštesniuosius mąstymo gebėjimus nusakančiais raktiniais žodžiais: ,,įrodykite“, ,,pagrįskite“, ,,palyginkite“, ,,susiekite“, ,,sukurkite“, ,,įvertinkite“, ,,padarykite išvadas“ ir kt. Užduotyse mokinių neretai yra prašoma, remiantis pateiktais šaltiniais, parašyti rišlius istorijostekstus, kas yra būtina pagal šiuo metu galiojančios Istorijos brandos egzaminų programos reikalavimus, bet dar nėra dažna praktika kitose istorijos mokymo priemonėse. Užduotys su šaltiniais mokiniams padės ne tik pagilinti žinias, lavinti gebėjimus, bet ir atskleisti naujus temos aspektus.

Iš kitų panašių leidinių vadovėlį išskiria sąsaja su istorijos egzamino programa. Tekste išryškintos personalijos ir faktai, kuriuos turėtų žinoti mokiniai, besirengiantys laikyti istorijos brandos egzaminą.

Norint mokiniams palengvinti mokymąsi, o mokytojams – vienuoliktosios klasės kurso planavimą ir dėstymą, be vadovėlio, dar parengtos ir pratybos (Virginijus Navickas. Istorijos užduotys 11 (III gimnazijos) klasei) bei rengiama mokytojo knyga.

Daugiau informacijos apie šį vadovėlį