Viskas, ką reikia žinoti apie EP rinkimus

Neišvengiamai artėjant 2019-ųjų metų Europos Parlamento rinkimams, labai svarbu nešvaistyti savo teisės balsuoti. Gegužės mėnesį išrinkti kandidatai spręs daugelį Europos Sąjungai svarbių saugumo, užsienio politikos klausimų, tarp jų ir „Erasmus+“ programos likimą. Nepaisant to, praėjusiuose rinkimuose balsavo vos 43 procentai ES piliečių. Tačiau kas penkerius metus turime vis naują galimybę pareikšti savo valią ir prisidėti prie Europos ateities kūrimo! Jeigu nori pasinaudoti savo balsavimo teise, tačiau nerimauji, jog neturi pakankamai žinių apie rinkimų procesą, kad priimtumei tinkamą sprendimą, šiame straipsnyje rasi visą reikalingą informaciją, su kuria galėsi drąsiai laukti gegužės 26-osios dienos.

Kas yra Europos Parlamentas?

Europos Parlamentas turi tris pagrindines funkcijas:

Įstatymų leidyba:

• ES įstatymų tvirtinimas
• Tarptautinių susitarimų nutarimai
• Europos Komisijos darbo programos tikrinimas

Priežiūra:

• Patikra, ar ES institucijos laikosi demokratijos principų
• Piliečių iniciatyva pradėtų peticijų tikrinimas
• Rinkimų eigos stebėjimas

ES biudžeto tvarkymas:

• ES biudžeto nustatymas kartu su Taryba
• Ilgalaikio ES biudžeto tvirtinimas

Europos Parlamentas yra sudarytas iš 751 nario, jų skaičius yra padalintas tarp šalių narių pagal jų populiacijos gausumą ir taip, kad nė viena iš jų neturėtų mažiau nei 6 arba daugiau nei 96 parlamentarų. Šie yra skirstomi į grupes pagal politines pažiūras, ne pilietybę.

Kaip Europos Parlamentas veikia?

EP darbą galima suskirstyti į dvi stadijas:

• Komitetai – vyksta įstatymų rengimas.

Parlamentą sudaro 20 komitetų ir kiekvienas iš jų užsiima skirtingomis veiklų kryptimis. Šie komitetai svarsto įstatymų projektus, kuriuos vėliau patvirtina arba atmeta kiti parlamentarai ir politinės grupės.

• Plenariniai posėdžiai – vyksta įstatymų priėmimas.

Šių posėdžių metu parlamentarai susirenka į salę ir balsuoja dėl galutinių nutarimų bei pateiktų įstatymų projektų. Paprastai šie posėdžiai vyksta kiekvieną mėnesį ir trunka keturias dienas.

Kas gali balsuoti?

Tam, kad sužinotum, ar šiais metais galėsi keisti Europos ateitį, įsitikink, ar atitinki šiuos keturis reikalavimus:

• Esi Europos Sąjungos pilietis
• Esi 18-os metų arba vyresnis
• Gyveni ES priklausančioje valstybėje
• Atitinki savo valstybės nustatytus balsavimo kriterijus

Jei prie visų šių punktų gali padėti varnelę, sveikinu ir skatinu skaityti toliau, nes netrukus pateiksiu daugiau informacijos, ir viską, ką reikia žinoti pries rinkimus. Jei neatitinki bet kurio iš šių reikalavimų, vis tiek rekomenduoju skaityti toliau. Galbūt aštuoniolika tau sueis tik po kelerių metų, tačiau verta jau dabar pradėti mokytis apie tai, kaip tapti sąmoningu ir aktyviu visuomenės nariu.

Kaip vyksta balsavimas?

Europos Parlamento nariai yra renkami proporcinio atstovavimo sistemos principu. Vietos Parlamente yra tiesiogiai proporcingos balsų skaičiui, kurį surinko tam tikra partija. Tokiu būdu siekiama kuo efektyviau vykdyti tautos valią. Už kandidatus gali balsuoti išsirinkdamas vienos partijos pateiktą sąrašą, taip pat skirdamas papildomus pirmumo taškus penkiems, labiausiai patikusiems kandidatams. Kai kuriose Europos valstybėse, tokiose kaip Ispanija, Vokietija, Prancūzija ir kitose, partijos teikia uždarus sąrašus, o pirmumo taškai nėra skiriami. Lietuvoje, suskaičiavus balsus, vietos Parlamente suteikiamos partijoms, surinkusioms ne mažiau kaip penkis procentus visų balsų, o patys kandidatai atrenkami pagal anksčiau minėtus pirmumo taškus.

Ar galima balsuoti iš užsienio?

Jei šiuo metu esi apsistojęs ne Lietuvoje, bet kitoje Europos Sąjungos šalyje, turi teisę nuspręsti, ar nori balsuoti už kandidatus savo gimtojoje valstybėje, ar toje, kurioje gyveni rinkimų dieną. Taip pat derėtų atminti, kad EP rinkimuose galima balsuoti tik vieną kartą, tad rimtai pasvarstyk prieš išsirinkdamas, už ką balsuosi.

Jei pasirinkai balsuoti už savo gyvenamosios vietos kandidatus, tereikia laikytis tos valstybės nustatytų taisyklių, tačiau jei ketini balsuoti už Lietuvos kandidatus, gyvendamas užsienyje, tai gali padaryti paštu arba apsilankęs Lietuvos ambasadoje. Vertėtų įsidėmėti, kad jeigu balsuoji Europos Sąjungai nepriklausančioje valstybėje, tam reikia užsiregistruoti iš anksto.

Kas įvyksta po balsavimo?

Suskaičiavus balsus, rezultatai bus skelbiami svetainėje european-elections.eu 2019-ųjų metų gegužės 26 d.
Iškart po rinkimų, naujieji Parlamento nariai pradės skirstytis į darbo grupes. Pirmojo plenarinio posėdžio metu bus išrinktas EP Prezidentas, taip pat Europos Komisijos Prezidentas bei svarstoma ir tvirtinama visa naujoji Komisija. 

Neretai gali pasirodyti, kad Europos Parlamento rinkimai yra gana nereikšmingi, juos palyginus su taip pat netrukus įvyksiančiais LR Prezidento rinkimais. Tačiau visi sprendimai, priimami Europos Sąjungos mastu, neišvengiamai paveiks ir atskiras valstybes. Todėl svarbu ne tik ateiti balsuoti, bet ir tai daryti pasirengus. Tad nepatingėk domėtis dar daugiau ir gegužės 26-ąją išrinkime parlamentaro statuso vertus kandidatus!

Šaltiniai: Eurodesk Lietuva.