VDU – bendradarbiaujantis universitetas

Birželio 19-20 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) lankėsi JAV, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos universitetų vadovai – buvo aptarti bendradarbiavimo projektai įvairiose mokslo ir studijų srityse, numatyta diskutuoti apie bendro regioninio fondo kūrimą.

Akademiniai lyderiai ne tik aptarė svarbiausius iššūkius: technologijų taikymą švietime, inovacijas, švietimo prieigą, darną, įvairovę, naujas partnerystes, mokslą, finansavimą, universiteto vaidmenį konkuruojant su kitomis žinių sklaidos institucijomis, bet ir universitetų bei išsilavinimo svarbą technologinėje ir mokslo revoliucijoje, įvairių mokslų sričių bendradarbiavimą sprendžiant aktualius sociokultūrinius, ekonominius, klimato kaitos, migracijos, nelygybės ir kitus klausimus.

Diskusijose švietimo atstovai kalbėjo apie universitetų reikšmę XXI-ajame amžiuje, dabartines ir būsimas jų dilemas – kryžkeles tarp senų tradicijų ir naujų technologijų, hierarchijų ir post-modernaus valdymo, lėtų pokyčių ir skubių alternatyvių žaidėjų švietimo sektoriuje, universiteto laipsnio ir greitai įgytų įgūdžių vertės.

Pasveikindama renginio svečius, VDU tarptautinių ryšių prorektorė prof. Ineta Dabašinskienė atkreipė dėmesį į šiandien pastebimą tendenciją tarp universiteto ir visuomenės kurti ryšį, paremtą tinklų kūrimu, dialogu ir ekologija – taip vadinamą „akademinį pilietiškumą“, „ekologinį universitetą“ ir „bendradarbiaujantį universitetą“. Tokio universiteto darbuotojai ir studentai bendradarbiauja, užmezga kritines-kūrybines partnerystes, skirtas visuomenės vertybių ir ateities žinių kūrimui.

„Tokia bendradarbiavimo platforma leidžia sukurti ateities universitetą, pakviečiant studentus, industriją, valdžios atstovus ir visuomenę „dalyvauti universiteto idėjoje“. Šio dalyvavimo dėka, ateities universitetas ir visuomenė tampa vieningu dariniu, kuriame visi mąsto, veikia ir gyvena drauge. Tam, kad pavyktų tai įgyvendinti, universitetas ir visuomenė turi būti taip integruojami vienas į kitą, kad jie pripažintų vienas kitą esant tos pačios ekosistemos ar pasaulio dalimi“, – kalbėjo prorektorė.

Universitetų tinklas tarptautiniams mokslo projektams

Birželio 19-ąją VDU mokslo ir studijų centre susirinkę rektoriai, prorektoriai dalyvavo diskusijoje „Cross-Border Cooperation: Building a Network for Joint Research“ („Bendradarbiavimas, peržengiantis valstybių ribas: tinklo kūrimas jungtiniams tyrimams“).

Renginio metu Sarlando, Talino, Vroclavo, Latvijos ir kitų universitetų atstovai pristatė savo institucijose vykdomų mokslo tyrimų prioritetus, svarbiausias kryptis. Susirinkusieji aptarė galimybes bendradarbiauti tarptautiniuose projektuose, vystyti regioninį fondą jungtinių projektų finansavimui ir kitus klausimus.

Saro krašto universiteto (Vokietija) viceprezidentė prof. Claudia Polzin-Haumann ir VDU tarptautinių ryšių prorektorė prof. Ineta Dabašinskienė pakvietė prisijungti prie „Europos universitetų aljanso be sienų“ („EURCrossBorderAlliance“) – iniciatyvos, kuri vienija žemyno aukštąsias mokyklas dar efektyvesnio bendradarbiavimo ir inovacijų kūrimo vardan.

Susirinkusieji sutarė plačiau ir artimiau bendradarbiauti organizuojant mokslo tyrimus edukologijos, tiksliųjų ir humanitarinių mokslų srityse.

Vytauto Didžiojo universiteto atstovai pristatė įvykdytus ir planuojamus tarpdisciplininius mokslo projektus: nuo žmogaus teisių iki kompiuterinės lingvistikos, biotechnologijų sričių.

Permąstant universitetų ateitį

Birželio 20-ąją, Europos universitetų atstovai rinkosi į forumą „Reimagining the Future of the University: Traditions and Innovations“ („Permąstant universiteto ateitį: tradicijos ir inovacijos“). Susirinkusiuosius pasveikino VDU rektorius prof. Juozas Augutis, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas ir VDU tarptautinių ryšių prorektorė prof. Ineta Dabašinskienė.

Renginyje dalyvavo ir VDU Garbės daktaras, Jeilio universiteto prezidentas prof. Peter Salovey – jis pabrėžė, jog, nepaisant didelių iššūkių, siejamų su nuolatiniais pokyčiais, pesimizmu ir nepasitikėjimu, universitetų ateitis yra šviesi: jie yra pasaulį keičiančių idėjų inkubatoriai ir jų svarba ateityje nemažės.

„Keliaudamas po pasaulį, pastebėjau, jog didelės nežinomybės ir iššūkių laikais universitetus sieja pasitikėjimas laisvųjų menų išsilavinimo transformuojančia galia ir įsipareigojimu tobulinti pasaulį pasitelkiant mokslą ir švietimą. Esu užtikrintas dėl universitetų ateities – šiandien juose studijuoja kaip niekada daug studentų, prognozuojama, kad akademinį laipsnį įgyjančiųjų skaičius augs visame pasaulyje, nes pažangūs įgūdžiai darosi vis svarbesni tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse“, – komentavo Jeilio universiteto prezidentas.

Forume savo aukštojo mokslo institucijas ir svarbiausius iššūkius šalyse taip pat pristatė Latvijos, Daugpilio, Talino, Lodzės ir kitų Latvijos bei Lenkijos   universitetų atstovai. Svečiai iš kaimyninės Latvijos pristatė savo universitetus ir valstybės švietimo reformą, kuri akcentavo bendrųjų kompetencijų tobulinimą bei perėjimą prie ugdymo latvių kalba visose valstybinėse mokyklose. Iki 2021 m. rugsėjo 1 d. visose Latvijos valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba. 2020–2021 mokslo metais visi bendrojo ugdymo dalykai 10 ir 11 klasėse jau bus mokomi tik latvių kalba, tautinių mažumų vaikams bus užtikrinta galimybė toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra ir istorija susijusių dalykų.

„Dilemos, su kuriomis susiduriame, panašios mums visiems – tradicijos ar inovacijos, STEM ar humanitariniai ir socialiniai mokslai, investavimas į žmones ar į technologijas. Turime rasti pusiausvyrą ir nepamiršti, kad dirbame visai šaliai – nepamiršti šios humanitarinės dimensijos“, – kalbėjo Latvijos universiteto prorektorė prof. Ina Druvietė, taip pat paminėjusi, jog po reformos latvių švietimas skiria daug dėmesio bendrųjų kompetencijų ugdymui ir praktiniam žinių taikymui.

Susitikimo metu kalbėjusi Talino universiteto prorektorė prof. Katrina Niglas papasakojo ne tik apie šio universiteto svarbiausias veiklas, tačiau ir pristatė naują Talino universiteto struktūrą – vietoj fakultetų buvo įsteigtos 6 tarpdisciplininės mokyklos: Baltijos filmų, medijų, menų ir komunikacijos, skaitmeninių technologijų, edukologijos, gamtos mokslų ir sveikatos, humanitarinių mokslų bei valdymo, teisės ir visuomenės.

Apie savus iššūkius ir inovacijas papasakojo ir Vroclavo universiteto profesorius Jan Burdukiewicz, atkreipęs dėmesį, jog šioje aukštojoje mokykloje dvigubai sumažinus studentų skaičių – nuo 40 iki 20 tūkstančių – pavyko pasiekti, kad vienam dėstytojui tektų 10 studentų. Lenkija taip pat ėmėsi nacionalinių reformų – šiuo metu inicijuojami sprendimai, susiję su tarptautiškumo ir moksliškumo kėlimu, mokslo laipsnių suteikimo sistemos tobulinimu.

Diskusijoje ir forume kartu su VDU atstovais dalyvavo Liepojos universiteto rektorė prof. Dace Markus, Daugpilio universiteto studijų prorektorė prof. Maija Burima, Talino universiteto mokslo prorektorė prof. Katrin Niglas, Saro krašto universiteto viceprezidentė Europos ir tarptautiniais klausimais prof. Claudia Polzin-Haumann, Vroclavo universiteto tarptautinių ryšių ir projektų prorektorius prof. Jan Burdukiewicz, Mikalojaus Koperniko universiteto švietimo vicekanclerė Prof. Beata Przyborowska ir Lodzės universiteto vidaus ir tarptautinio bendradarbiavimo prorektorius prof. Pawel Starosta.