Universitetas, kolegija ar programavimo akademija: kokias programavimo studijas rinktis?

Nutarus žengti į programavimo pasaulį, teks priimti ne vieną reikšmingą sprendimą. Ko gero, vienas svarbiausių – kokiu būdu ir pro kurias duris į šį šiandien daugelį viliojantį pasaulį geriausia ir efektyviausia įžengti. Arba, kitaip tariant, kur ir kaip mokytis programavimo.

Suprantama, pasirinkimas, kur mokytis programuoti, priklauso nuo daugybės dalykų: išsikeltų tikslų, išteklių(laiko, finansų ir pan.), pradinės besimokančiojo situacijos ir kitų aplinkybių. Šiandien galime rinktis iš daugybės variantų, deja, jų gausa dažnai pasirinkimą ne palengvina, o glumina ir netgi gali apsunkinti situaciją – juk, padaugėjus pasirinkimų, tikimybė pasirinkti netinkamai taip pat padidėja. O kaip tuomet visgi išsirinkti? Atsižvelgiant į savo tikslus ir poreikius! Tad apžvelkime populiariausius galimus variantus ir kiekvieno jųprivalumus bei trūkumus.

Norintys mokytis programuoti paprastai renkasi iš trijų tipų mokymo įstaigų: universiteto, kolegijos irprogramavimo akademijos. Šių švietimo įstaigų siūlomos studijos tarpusavyje skiriasi mokymosi trukme, studijų apimtimi, kaina, dėstytojų ypatumais, suteikiamais diplomais ir, žinoma, pačiu mokymosi turiniu – gali skirtis tiek dėstomos programavimo kalbos, tiek studijų „gylis“ ir „plotis“.

Universitetas: daugybės skirtingų mokslų sandūra, teorijos ir praktikos samplaika 

Į universitetus paprastai daugiausia žvalgosi ką tik mokyklą baigę programuotojais norintys tapti jaunuoliai ir jaunuolės. Apie programavimo studijas universitete taip pat neretai svarsto ir seniau mokyklą baigę, tačiau universitete nesimokę būsimieji programuotojai.

Pirmiausia labai svarbu suprasti, kad universitete tikrai nelauks konkrečios programavimo pamokos – tai bendresnės, platesnės apimties informatikos mokslų krypties studijos, o tokio dalyko kaip išgrynintos programavimo studijos universitetai Lietuvoje apskritai nesiūlo. Baigus studijas įgyjamas informatikos mokslų bakalauro laipsnis. Universitete gausios teorinės žinios derinamos su praktinėmis, abstraktūs dalykai (matematika, logika, statistika ir pan.) su konkrečiais (pavyzdžiui, programavimo kalbomis).

Informatikos krypties studijos universitete einasi lengviau jau susipažinusiems su programavimu ir bandžiusiems programuoti. Šios studijos padeda suprasti skirtingas programavimo filosofijas, programų sistemų produkto gyvavimo ciklą, išmokti matematikos, statistikos pagrindus, apskritai suprasti bendrą programavimo vietą įmonėje ar kitoje struktūroje, siekti informatikos mokslą su kitomis sritimis.

Tad universitetas tinkamas norintiems abstraktesnio, bendresnio vaizdo, platesnio supratimo: jis suteikia itin gilųir visapusišką programavimo ir su juo susijusių disciplinų suvokimą. Čia mokomasi anglų kalbos, matematikos, logikos, statistikos, priklausomai nuo pasirinktos konkrečios programos – fizikos, finansų, reklamos ar rinkodaros, verslo ir vadybos ar teisės pagrindų, taip pat lauks ir bendrieji universitetiniai dalykai (tai gali būti psichologija, filosofija, sociologija, politika, menai ir pan.). Todėl iš esmės galima sakyti, kad programavimo srities studijos universitete – tai skirtingų mokslų sandūra.

Besimokantys universitete bakalauro studijų metu įgytas žinias gali gilinti magistrantūros ar netgi doktorantūros studijose. Be to, galima sudalyvauti mainų programose ir trumpam išvykti mokytis į užsienį ar atlikti praktiką svečioje šalyje. Žinoma, visa tai turi savo kainą ir reikalauja daug finansinių bei laiko išteklių: studijos paprastai trunka ketverius metus (išskirtiniais atvejais – trejus su puse metų), orientacinė vienerių metų studijų kaina – maždaug 3000 eurų (iš viso – apie 12 000 eurų).

Studijos universitete tiks norintiems visų studentiško gyvenimo atributų ir platesnio išsilavinimo, apimančio ne tik (o kartais – ir ne tiek) programavimo žinias. Šios studijos pareikalaus nemenkų resursų – tiek laiko, tiek finansinių.

Kolegija: dėmesys praktikai

Kolegija – variantas, kuris daugeliui ima atrodyti vis patrauklesnis, ne išimtis ir norintys mokytis programuoti.Studijos kolegijoje trunka šiek tiek trumpiau ir paprastai būna orientuotos į intensyvesnį praktinį studento parengimą, studijų programos būna kiek siauresnės.

Tiesa, tiek bendruosius, tiek papildomus su specialybe susijusius dalykus kolegijoje taip pat reikės mokytis, čia irgi teks susidurti su tokiomis paskaitomis kaip matematika, ekonomika, psichologija ar verslo pagrindai. Tačiau jų dažniausiai būna kiek mažiau, šie dalykai kolegijoje dėstomi labiau koncentruotai.

Kolegijos patrauklumas, panašu, ir slypi tame, kad tai yra tarsi tarpinis variantas tarp plataus ir abstraktaus mokymo universitete ir išgrynintų, siaurų bei konkrečių programavimo kursų. Kai kuriose Lietuvos kolegijose jau galima rasti ir atskiras programavimo studijas, mokslas kolegijoje iš esmės orientuotas į praktiką ir pasirengimą konkrečiam darbui, todėl studijų metu didesnis dėmesys skiriamas praktikos atlikimui įmonėse.

Kaip ir universitete, kolegijoje įgyjamas bakalauro laipsnis – baigusiems su programavimu susijusias studijas suteikiamas informatikos mokslų profesinis bakalauras.

Apskritai vertinant kolegijos ir universiteto skirtumus labiausiai išsiskiria studijų trukmė (kolegijoje studijos trunka trumpiau – trejus arba trejus su puse metų), jų kaina (kolegijoje studijos pigesnės – kaina siekia apie 1900–2000 eurų metams, visų studijų kolegijoje kaina – apie 6550–7000 eurų) ir tai, kad kolegija labiau orientuojasi į praktinius dalykus, skiria didesnį dėmesį praktiniam studento parengimui. 

Na, o norintiems patirti studentiško gyvenimo ypatumus kolegijos taip pat turi ką pasiūlyti. Be to, kolegijos paprastai palaiko glaudžius ryšius su užsienio institucijomis, todėl kolegijų studentai irgi gali išvykti dalinėms studijoms į užsienį, dalyvauti studijų ar praktikos mainų programose.

Kolegija ir universitetas suteikia bakalauro laipsnį – tai gali būti svarbu aukštojo mokslo diplomo neturintiems ir jį vertinantiems bei norintiems įgyti. O štai jau turintiems universiteto arba kolegijos diplomą šis niuansas veikiausiai bus nebeaktualus.

Tiesa, labai svarbu neužmiršti, kad besigilinantiems į programavimą diplomas paprastai reikšmingas tik dėl asmeninių priežasčių, mat darbdaviams jis (nesvarbu, kolegijos ar universiteto) retai būna svarbus – gerokai svarbiau būsimojo darbuotojo žinios, įgūdžiai, noras mokytis, tobulėti ir drauge siekti geriausių rezultatų.

Programavimo akademijos: koncentruotos studijos nekantraujantiems įžengti į darbo rinką

Dar vienas švietimo įstaigos variantas ieškantiems programavimo studijų – programavimo akademijos. Jos dažniausiai siūlo nedidelės apimties kursus, tačiau besirenkantys iš universiteto, kolegijos ir programavimo akademijos paprastai ieško gilesnių ir visapusiškesnių studijų. Plačios apimties studijas galima rasti „CodeAcademy“ – tai „Studijos 101“. Šios išgrynintos programavimo studijos yra alternatyva universiteto ar kolegijos išsilavinimui ir trunka gerokai trumpiau nei mokslai universitete ar kolegijoje – devynis mėnesius, o jų kaina yra 4000 eurų.

Savo „gilumu“ šios studijos iš esmės prilygsta mokymuisi universitete ar kolegijoje, tačiau, skirtingai nei juose, čia nesimokoma įvairių bendrųjų dalykų ir gilinamasi į patį programavimą, susipažįstama su programavimo kalbomis ir pasirenkama labiausiai tinkanti kryptis: JAVA, Fuul-stack, Front-end arba Python.

„Studijos 101“ apima ir praktiką, kuri trunka du mėnesius – beveik trečdalį studijų laiko, tad praktikos gausa studijos iš esmės prilygsta kolegijai. Be to, kitaip nei universitetuose ir kolegijose, kur dalis akademinio personalo yra labiau teoretikai, „CodeAcademy“ dėsto išskirtinai praktikai – kitaip tariant, žmonės, suspėjantys su visomis naujovėmis ir žinantys, ko reikia rinkai.

Tadd „Studijos 101“ yra tinkamas variantas norintiems kuo greičiau įsilieti į darbo rinką: šios studijos orientuotos į specialisto parengimą, egzistuoja plati akademijos bendruomenė, todėl nesunku greitai užmegzti svarbius kontaktus, suteikiama pagalba įsidarbinant.

Visgi švietimo įstaigos pasirinkimas priklauso nuo poreikių, tikslų ir galimybių. Svarbiausia nedelsti žengti į perspektyvią programavimo sritį ir nebijoti klysti, o kur tą daryti – kiekvienas renkasi individualiai.