Struktūrinė švietimo reforma: svarbiausi šiemet atlikti darbai

Lietuvos mokykla modernėja: kovą paskutinei siuntai pasiekus Lietuvą, jau visos bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokosi 1-8 klasių mokiniai, yra gavusios numatytas priemones gamtos mokslų ir technologijų ugdymui. Iš viso 672 mokykloms, vykdančioms pradinio ugdymo programą ir 533 mokykloms, vykdančioms pagrindinio ugdymo programą 5–8 klasėse, nupirktos chemijos, fizikos, technologijų dalykų mokymo priemonės.

Mokyklų aprūpinimas priemonėmis – tai vienos iš šešių, „Ugdymas ateičiai“ dalies, švietimo struktūrinės reformos dalies veiklų. Švietimo struktūrinė reforma apima visas švietimo sritis nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo ir mokymosi visą gyvenimą.

„Ugdymas ateičiai“. Mokinius aprūpinus priemonėmis, parengti ir pagalbos įrankiai mokytojams, kaip naujas priemones naudoti pamokose: sukurta 120 pamokų (ugdymo) veiklų aprašų  (27 vnt. skirti pradinių klasių mokytojams, 93 vnt. -  5-8 klasių  mokytojams). Šie aprašai padeda naudoti naujas įsigytas mokymo priemones ir įrangą atliekant tiriamuosius darbus, bandymus, įtraukti mokinius į aktyvią veiklą.

Tęsiami bendrųjų  ugdymo programų rengimo darbai – baigiamas rengti Kompetencijų raidos aprašas, Bendrųjų programų atnaujinimo vadovas, nuo gegužės mėn. darbus pradės visos bendrųjų programų atnaujinimo ekspertų darbo grupės. Iki gruodžio pabaigos planuojama parengti pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų pirmą versiją, patvirtinti vidurinio ugdymo modelį. Atnaujintas bendrojo ugdymo programas numatoma patvirtinti iki 2022 liepos.

„Saugi mokykla kiekvienam“. Rūpinantis, kad mokykla būtų saugi kiekvienam vaikui, visose savivaldybėse dirba tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, kryptingai teikdami švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant psichologinę pagalbą vaikams ir tėvams. Priimtas Švietimo įstatymo pakeitimas, kuris nebeleidžia bendrojo ugdymo mokyklai atsisakyti priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turintį vaiką, gyvenantį tai mokyklai savivaldybės priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

Išplėtotos Lietuvos aklųjų ir silpnaregių, Lietuvos kurčiųjų neprigirdinčiųjų ugdymo centrų vertinimo, konsultavimo ir metodinės pagalbos teikimo funkcijos. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centre įkurtas Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius, konsultuojantis mokytojus ir tėvus. Konkurso būdu atrinktos 4 savivaldybės diegia inovatyvius švietimo pagalbos, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų integralius modelius. 60-čiai  savivaldybių paskirtas finansavimas švietimo pagalbos specialistų pareigybėms išlaikyti. 

Neformaliojo vaikų švietimo plėtra. Modernizuojamos, naujomis priemonėmis aprūpinamos neformaliojo švietimo mokyklos savivaldybėse: iki kovo pabaigos modernizuotos 37 mokyklos iš numatomų 50. Rengiamasi įsteigti STEAM centrus regionuose: remontuojami pastatai, perkamos specializuotų laboratorijų priemonės ir baldai. Pvz., parengtas Utenos pastato, kuriame įsikurs STEAM, remonto techninis projektas, Alytaus STEAM centro specializuotai laboratorijai nupirktos priemonės.

Valstybinių universitetų ir profesinių mokymo įstaigų tinklų optimizavimas. Optimizuojamas profesinių mokyklų tinklas: jungiamos panašaus profilio įstaigos, skatinamas profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo bendradarbiavimas. Perpus sumažėjo dubliuojamų profesinio mokymo programų, veikiančių to paties regiono profesinio mokymo įstaigose, besimokančių pagal modulines programas padaugėjo 35 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius šių metų kovą patvirtino atnaujintą profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos planą. Jame numatyta, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iš 61 veiks 57 profesinio mokymo įstaigos. Profesinių mokyklų pertvarkos tinklo planas paliečia 22 mokyklas. Plane numatyta reorganizuoti 7 profesinio mokymo įstaigas. Dar 4 profesinio mokymo skyriai bus uždaryti. 8 mažose vietovėse veikiantiems profesinio mokymo įstaigų padaliniams siūloma sujungti pajėgas su bendrojo ugdymo mokyklomis pasirašant jungtinės veiklos sutartis, pagal kurias bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams teiks bendrąjį ugdymą, o profesinio mokymo įstaigos mokys profesijos. Kelios savivaldybių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos bus integruotos į profesinio mokymo įstaigas.

Mokymosi visą gyvenimą plėtra. Plečiant mokymosi visą gyvenimą galimybes, kuriamas profesinio orientavimo paslaugų teikimo modelis. Patvirtintas sveikatos priežiūros ir grožio paslaugų profesinis standartas, pagal patvirtintus profesinius standartus parengtų arba atnaujintų modulinių programų skaičius pasiekė 80. Taip pat patvirtinta profesinio mokymo teikėjų veiklos išorinio vertinimo tvarka.

Švietimo ir mokslo finansavimo pertvarka. Priimtas sprendimas, kad nuo rugsėjo 20 proc. padaugės valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose. 10 proc. bus padidintas dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestis. Kaip ir buvo numatyta, nuo rugsėjo taip pat didės ir mokytojų atlyginimai.

Komunikacijos skyrius

El. p. info@smm.lt