STEAM plėtrai – studijos mokytojams ir techninės priemonės specialiųjų poreikių vaikų mokymui

Švietimo bendruomenėje vis dažniau orientuojamasi į STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Math) – gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos taikymą.

STEAM  laikomas vienu iš šiuolaikiškiausių ugdymo būdų, integruojantis gamtos mokslus, technologijų ir inžinerijos, menų ir matematikos disciplinas, siejant jas su realiu pasauliu, pokyčiais ir progresu, darnaus vystymosi tikslais, realaus pasaulio problemų sprendimu, formuojantis mokinių kritinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus.

Prognozuojama, jog aukštųjų technologijų ekonomika Europos Sąjungoje vidutiniškai augs 7,5 proc., tačiau Lietuvoje numatomas kur kas didesnis augimas – iki beveik 16,5 proc. Technologijoms keičiant darbo rinkos poreikius, pastaruoju metu ypač išaugo gamtos mokslų, matematikos ir technologijų svarba ir suvokimas, kad mokinių pasiekimai šiuose moksluose ir jų patrauklumas yra žmonijos galių ir ekonomikos augimo atspindys.

Mokytojų kompetencija – didžiausias prioritetas

Norint pagerinti mokinių pasiekimų rezultatus, sumažinti skirtingų mokinių grupių atotrūkį, ankstyvajame ir bendrajame ugdyme reikalingos didesnės apimties transformacijos.

Šiam tikslui pasiekti numatytos pagrindinės kryptys – ugdymo turinio skaitmenizacija, mokinių pasiekimų vertinimo efektyvumas ir patikimumas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, švietimo įtraukties bei prieinamumo didinimas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Be to, ypač svarbus švietimo duomenų efektyvus valdymas ir panaudojimas.

Šiuo metu susiduriama su tinkamos kvalifikacijos STEAM dalykų mokytojų trūkumu. Kasmet į mokyklas patenka vis mažiau pedagogines studijas baigusių jaunų specialistų. Mažiau nei 10 proc. pedagoginį išsilavinimą ir pedagogo profesinę kvalifikaciją įgijusių Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbina mokykloje.

Tuo tarpu mokyklose dirbančių mokytojų bendruomenė sparčiai sensta, o kai kurios savivaldybės susiduria su mokytojų trūkumu. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2019 m. ikimokyklinio ugdymo pedagogų trūko 36-iose, pradinio ugdymo mokytojų – 24-iose, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų – 27-iose, profesijos mokytojų – 19-oje savivaldybių. Dažniausiai mokyklose trūksta gamtos mokslų, matematikos ir informacinių technologijų mokytojų.

2020 m. duomenimis, nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio dėl amžiaus, sumažėjusio darbo krūvio regionuose, koronaviruso grėsmės į mokyklas nebegrįžo dirbti per 1100 mokytojų.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) įgyvendinamos programos priemonėmis siekiama sukurti prielaidas naujų mokytojų atėjimui bei sudaryti galimybes didesniam skaičiui mokytojų ir vadovų įgyti pedagogo kvalifikaciją.

Švietimo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sistema leis užtikrinti geresnes galimybes dirbantiems mokytojams prisitaikyti prie kintančios situacijos ir išlikti darbo rinkoje, persikvalifikuoti ir įgyti pedagogo kvalifikaciją, papildomą ar gretutinį dalykinį pasirengimą, kvalifikacinį laipsnį, prioritetą teikiant su STEAM susijusioms kompetencijoms. Be to, sudaromos sąlygos persikvalifikuoti ir įgyti pedagogo kvalifikaciją asmenims iš kitų sektorių, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir norintiems dirbti švietimo įstaigose.

„Pagrindinis šio projekto tikslas – skatinti pedagogus ir mokyklų vadovus tobulinti  kompetencijas ir įgyti pedagogo kvalifikaciją. Sudarėme sąlygas projekto dalyviams studijuoti ir gilinti žinias 14-oje studijų programų. Studijų programos įgyvendinamos kartu su partneriais – Kauno technologijos universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu. Planuota į studijas priimti 789 mokytojus, tačiau priimta 780. Labiausiai džiugina faktas, jog į STEAM krypties studijas planavome 399 vietas, tačiau poreikis pranoko lūkesčius ir STEAM krypties dalykus studijuoja 510 mokytojų“, – sako projektą vykdančios Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Specialiosios priemonės – specialiųjų poreikių vaikų mokymo proveržis

Nacionalinės švietimo agentūros organizuoti mokymai „Specialiosios mokymo priemonės. Jų pritaikymas, atsižvelgiant į mokinių specialiuosius ugdymo(si) poreikius“ atskleidė, jog labiausiai pedagogams trūksta praktinių įgūdžių ir naujausių priemonių.

Šių metų pradžioje bendrojo ugdymo mokyklas pasiekė valstybės lėšomis įsigytos specialiosios mokymo priemonės: interaktyvūs kilimėliai, interaktyvūs ekranai su mobiliais stovais ir komunikatoriai.

Specialiąsias mokymo priemones bendrojo ugdymo mokykloms paskyrė atrankos komisija, sudaryta iš Nacionalinės švietimo agentūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų.

Priemonės mokykloms skirtos atsižvelgiant į jų poreikį, Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenis apie specialiųjų poreikių grupes bei nustatytus atrankos kriterijus. Be to, buvo vertinama ar bent vienas mokyklos mokytojas, ar kitas specialistas yra dalyvavęs Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimas“ mokymuose „Specialiosios mokymo priemonės. Jų pritaikymas, atsižvelgiant į mokinių specialiuosius ugdymo(si) poreikius“.

„Specialiųjų mokymo priemonių poreikis ženkliai viršijo įsigytų priemonių kiekį, todėl atrankos komisijos sprendimu priemonės skirtos mokykloms, kuriose bendrosios paskirties klasėse mokosi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Pagalba pirmiausiai pasieks tuos, kuriems nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas, kalbos ir kalbėjimo sutrikimas arba elgesio ar / ir emocijų sutrikimas“, – teigia NŠA direktorė R. Krasauskienė.

Išimtis buvo padaryta skiriant begalybės tunelio skydus – šios priemonės buvo skirtos 6 mokykloms, kuriose yra specialiosios klasės. Su pilnu mokyklų, kurioms skirtos specialiosios mokymo priemonės, sąrašu galima susipažinti čia.

2020 m. pradėto įgyvendinti plano lėšomis jau įsigytos penkios specialiosios mokymo priemonės, o specialiųjų priemonių įsigijimui išleista daugiau nei 500 tūkst. eurų. Šiuo metu įsigytos 168 specialiosios priemonės: 43 interaktyvūs stalai, 35 interaktyvūs kilimėliai, 30 interaktyvių ekranų su mobiliais stovais, 30 komunikatorių (Supertalker FT) bei 30 begalybės tunelio skydų.

Atrankos komisija tęs savo darbą ir skirstys ES projekto „Specialiųjų mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių įsigijimas“ lėšomis įsigytas priemones. Mokykloms bus skirstomi planšetiniai kompiuteriai, komunikatoriai, širmos, galvos pelės ir kitos.