Sporto rėmimo fondo apžvalga: trečdaliu išaugęs paraiškų skaičius, išskirtinis dėmesys neįgaliųjų fiziniam aktyvumui

Priėmus naują Sporto įstatymą, nuo šių metų valstybės biudžeto lėšos sporto projektams skirstomos per Sporto rėmimo fondą, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Centrinė projektų valdymo agentūra. Iki tol buvusiai sporto rėmimo tvarkai tobulinti nuolat siūlymus teikė Valstybės kontrolė, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).  Nauja Sporto rėmimo fondo tvarka derinta su STT, pakoreguota pagal pateiktus pastebėjimus. 

Paraiškas šiemet vertino kelios dešimtys ekspertų, kurių paslaugos buvo perkamos viešo konkurso būdu. Visiems ekspertams taikyti vienodi reikalavimai: vertinamos paraiškų srities kvalifikacija arba ne mažesnė kaip 2 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios sporto projektus ekspertas pasitelkiamas vertinti, nepriekaištinga reputacija, nešališkumas. Po to ekspertų vertinimus dar peržiūrėjo Sporto komisija ir pateikė savo siūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministrui dėl projektų finansavimo. Sporto komisiją sudaro devyni sporto organizacijų ir valstybės bei savivaldybės institucijų deleguoti atstovai.

Šią savaitę baigtas Sporto rėmimo fondo lėšų skyrimas projektams. Peržiūrėti visi Sporto rėmimo fondui pateikti projektai ir, atsižvelgiant į vertinimo išvadas, skirtas finansavimas. Iš viso paskirstyta 13,2 mln. Eur, iš jų beveik pusė teko fizinį aktyvumą skatinančioms veikloms. Lyginant su praėjusiais metais, paraiškų skaičius išaugo 35 proc., pirmą kartą finansuoti ilgalaikiai – iki ketverių metų – projektai, ypatingas dėmesys skirtas neįgalių įsitraukimą skatinantiems projektams.  

„Šiemet atsinaujinęs Sporto rėmimo fondas pritraukė rekordinį skaičių paraiškų, jų sulaukta beveik 1400, išdrįso pretenduoti ir nauji teikėjai – sporto, nevyriausybinės organizacijos, švietimo įstaigos. Kad visiems būtų sudarytos vienodos galimybės dalyvauti, pavasarį buvo surengtas mokymo ciklas keliuose regionuose potencialiems pareiškėjams, mokymo medžiaga paskelbta ir internete, tai paskatino didesnį fondo populiarumą“, - sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė.

Šiais metais 87 proc. visų paremtų projektų gavo 90-100 proc. finansavimą, pernai tokių buvo tik 8 proc.: buvo remiama daugiau, bet mažomis sumomis. Daugiausiai, beveik 60 proc., finansuotų paraiškų yra iš sporto sektoriaus, ketvirtadalis – švietimo sektoriaus, kas šešta paraiška – iš visuomeninių, kitų organizacijų.  Daugiausia susidomėjimo ir paraiškų sulaukta iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, greta didmiesčių rikiuojasi ir Utena, Marijampolė, Alytus, Tauragė bei Telšiai.

Iš viso paraiškos buvo priimamos penkioms veiklų sritims: fizinio aktyvumo veikloms (50 proc.), sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui (20 proc.), sporto renginių organizavimui (15 proc.), esamų sporto bazių plėtrai ir remontui (10 proc.), kvalifikacijos tobulinimui (5 proc.).

Pirmą kartą šio fondo lėšomis finansuojami projektai suteikia išskirtines galimybes neįgaliesiems įsitraukti į fizinio aktyvumo veiklas. Tokių paraiškų dalis sudaro beveik 20 proc. nuo visų finansuojamų projektų.

Iki spalio 31 d. bus paskelbtas naujas Sporto rėmimo fondo kvietimas teikti paraiškas, taip pat įvairiuose šalies miestuose bus rengiami mokymai potencialiems pareiškėjams.

Mokymai, pagalba, projektų vykdymo priežiūra, grįžtamasis ryšys yra neatsiejama fondo veiklos dalis, ją numatoma stiprinti. Šiais metais kiekvienas pareiškėjas gavo ekspertų vertinimo išvadą, tokia praktika labai svarbi norint judėti pirmyn, kad projektinis vertinimas taptų įprastas sporto bendruomenėje, kai lėšos skiriamos pagal projekto turinį.

Sporto rėmimo fondo informacija skelbiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Švietimo mainų paramos fondo, Centrinės projektų valdymo agentūros interneto svetainėse. 

Prezentacija „Sporto finansavimo pokyčiai“

Nuotr. autor. Artūras Žukas