Šeštasis nacionalinis švietimo lyderystės forumas „Kokią vertę kuria mokykla?"

2021 m. sausio 27 d. įvyko seniai planuotas 6-asis nacionalinis švietimo lyderystės forumas, pirmą kartą persikėlęs į virtualią erdvę. Renginyje dalyvavo apie 600 Lietuvos ir užsienio švietimo lyderių. Forumo temą „Kokią vertę kuria mokykla“ padiktavo tai, kad Lietuvoje vis dar neturime aiškių susitarimų, kas mums yra švietimo vertybės ir kokybė – gal aukšti egzaminų, testų ar tarptautinių tyrimų rezultatai? O gal kiekvieno mokinio potencialo atskleidimas ir visuminis asmenybės ugdymas? Ar tiesiog mokinių užimtumas, kad jie mažiau laiko leistų tiesiog gatvėse?

Mokyklos kuriamos vertės problematika dar labiau paaštrėjo kilus Covid-19 pandemijai, kai visi patyrėme, ką reiškia mokyklų uždarymas, kaip išgyvenama socialinė ir skaitmeninė atskirtis, kaip visiems yra reikalingas gyvas bendravimas ir emocinis palaikymas. Mokyklos vertės klausimas šiandien aktualus ir dėl to, kad šiuo metu atnaujinamos bendrojo ugdymo programos, kuriose bandoma perkelti svorį nuo akademinių žinių į bendrųjų kompetencijų ugdymą, nuo „ko mokome“ kviečiama eiti link „kaip mokome“, tad platesnio pobūdžio diskusijos apie mokyklos misiją yra itin aktualios ieškant bendrų susitarimų.

Kita svarbi Forumo tema – švietimo diskursas ir komunikacija. Kokį švietimo sistemos vaizdinį kuriame, kokias žinias (teigiamas ar neigiamas) dažniausiai girdime? Kas formuoja šį diskursą ir kaip galime padaryti tam įtaką? Kas yra gera komunikacija ir kokių jos būdų mums reikia išmokti? Visa antroji Forumo dalis buvo skirta šiems klausimams nagrinėti.

Verta pabrėžti, kad pagrindinė 6-ojo švietimo lyderystės forumo paskirtis – burti globalios Lietuvos švietimo lyderių bendruomenę, didinti jos pasitikėjimą savo profesinėmis galiomis ir būti labiau girdimiems skleidžiant žinią apie kuriamą švietimo vertę.

FORUMO PROGRAMA buvo sudaryta taip, kad kiekvienas dalyvis išsineštų tris dalykus:

- naujų įžvalgų švietimo vertės, diskurso, komunikacijos tema;
- skirtingų požiūrių, perspektyvų matymą;
- praktinių įrankių, kuriuos galėtų taikyti savo profesinėje veikloje.

Tikimės, kad Forumo metu iškeltos temos bus svarstomos ir toliau įvairiose švietimo lyderių bendruomenėse, ieškant susitarimų ir mokantis juos iškomunikuoti.

Kviečiame peržiūrėti forumo pranešimų ir diskusijų vaizdo įrašus.

Jūratė Litvinaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė, pranešime „Kalbiniai žaidimai: vertės vartymas“ kalbėjo apie mokinius, jų tėvus, mokytojus, visus, kalbančius apie mokyklą, nes „mūsų kalbėjimas ir susikalbėjimas įmanomas mums išmokus kalbinių žaidimų“ (Liudvikas Witgensteinas). Prelegentė aptarė, kaip vaikai jaučiasi mokykloje ir kaip tai yra svarbu jų tėvams, išryškino, kad mokymasis – tai abipusis ar net keliariopas šiame procese dalyvaujančiųjų santykis.

Pranešimo vaizdo įrašas

Vilniaus politikos analizės instituto medijų programos vadovo Donato Puslio moderuotoje diskusijoje „Kaip suprantame mokyklos paskirtį ir jos kuriamą vertę“ savo požiūrį, vertinimus įvairiais aspektais išsakė diskusijos dalyviai – mokslininkai, praktikai, nacionalinės švietimo politikos formuotojų, Lietuvos ir užsienio mokyklų, privačios, pelno nesiekiančios, nepolitinės ekonominės organizacijos atstovai – žmonės, nešantys žinią apie švietimo vertę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginių programų skyriaus patarėja dr. Rita Dukynaitė, atkreipusi dėmesį į tai, kad mes skirtingai kalbame apie mokyklos paskirtį ir jos kuriamą vertę, įžvelgė skirtumą tarp vertės ir vertybės švietime, akcentavo, kad švietimas nėra pasirengimas gyvenimui, bet pats gyvenimas, dalijosi mintimis apie mokyklos paskirtį, švietimo vertingumą ir apibendrindama išsakė mintį, jog pamatinės mūsų vertybės brėžia mūsų gyvenimo linijas, todėl svarbu pažinti ne tik pasaulį, bet ir patį save.

Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius dr. Arvydas Girdzijauskas kalbėjo apie humanitarikos vertę technokratiniame pasaulyje. Gimnazijos vadovas pabrėžė žmogaus santykio su aplinka svarbą, vertybėmis grįstą žmogaus, gebančio sėkmingai veikti besikeičiančioje aplinkoje, kultūrą ir mokyklos bei visos švietimo sistemos misiją ugdyti kultūringą asmenybę.

VU mokslo darbuotoja dr. Sandra Kairė, gilindamasi į tai, koks antropoceno epochoje yra besimokančiojo ir ugdymo santykis ir kaip jis gali keistis, pasidalijo mintimis apie antropoceno vaikus šiuolaikinėje mokykloje, kuri turėtų mokyti išgyventi, kalbėtų apie žmogų pasaulyje, gamtoje ir santykyje su kitais.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva nagrinėjo mokyklos ir šiuolaikinės rinkos santykį. Ji pabrėžė, kad laisvoji rinka nėra žaidimas, kuriame vienas būtinai turi nugalėti, o kitas – pralaimėti. Rinka – mainai, o kokie jie bus, priklausys nuo to, kokie tuose mainuose būsime mes. Teisingi mainai kuria abipusę laisvę, o abipusė nauda padeda įvaldyti moralines galias, ugdančias žmogaus vertingumą. Svarbu ugdyti žmogų, kuris suprastų, kad ekonominė veikla nėra ir neturi būti prakeiksmas.

Virginija Stukaitė - Laniauskienė, Lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ steigėja ir vadovė iš Londono, kalbėjo apie mokyklą kaip vientisą struktūrą, kurioje diskusijos leidžia įsiklausyti į mokinių klausimus ir padeda vaikui ugdytis tapatybę. Virginija pabrėžė išskirtinį lituanistinės mokyklos vaidmenį, mokyklos kultūrinio atvirumo svarbą.

Prof. habil. dr. Rimantas Želvys, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Švietimo politikos centro vadovas, kalbėjo apie socialinį teisingumą, ugdymo prieinamumą, ugdymo kokybę, svarstė, kaip kinta mokyklos paskirtis. Pasak R. Želvio, daug priklauso nuo to, kokį sukuriame Lietuvos švietimo įvaizdį. Šiuo metu fragmentuotas vertinimas kuria atranka grįstą vaizdą. Pripažindamas, kad ekonominis požiūris, kai švietimas vertinamas pagal ekonominę paradigmą, vis labiau įsigali, pabrėžė, jog svarbiausia mokyklos paskirtis – šviesti visuomenę – išlieka aktuali.

Diskusijos vaizdo įrašas

Antroji, popietinė, Forumo dalis buvo skirta švietimo viešojo diskurso ir komunikacijos tematikai.

Dr. Romas Prakapas, Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentas, skaitė pranešimą „Viešasis švietimo diskursas: kas ir kaip“. Jis pasidalijo savo atliktu tyrimo rezultatais ir įžvalgomis apie tai, kas yra diskursas, kaip jis kuriamas, kaip ir kodėl kinta, kaip švietimo tematika visuomenėje komunikuojama, girdima ir suprantama.

Pranešimo vaizdo įrašas

Komunikacijos specialistė, dėstytoja, rašytoja Viktorija Urbonaitė sudomino Forumo auditoriją paskaita „Pozityvioji švietimo komunikacija: kaip ją kursime“. Pasak paskaitos autorės, komunikacija – tai amatas, žmonės mokosi komunikacijos, tiek vidinės, tiek išorinės. Prelegentė kalbėjo apie veikiančius ir jau patikrintus praktiškus dalykus, pateikė konkrečių tinkamos ir netinkamos komunikacijos pavyzdžių.

Paskaitos vaizdo įrašas

Forumo idėją, turinį ir eigą apibendrino projekto „Lyderių laikas 3“ konsultantas dr. Aurimas Marijus Juozaitis, sudėdamas prasminius akcentus ir kartu klausdamas visų, kur link eisime, ką darysime.

Forumo apibendrinimo vaizdo įrašas

Kviečiame žiūrėti viso renginio vaizdo įrašą