Seimo Ateities komitetas: švietimo perspektyva – ne paslauga, o sąveika

Balandžio 21 d. Seimo Ateities komitetas organizavo jau 8-ąją neformaliąją „Lietuvos intelektualinio savarankiškumo“ diskusiją, kurioje švietimo ekspertai dalijosi vizijomis apie švietimą po 2030 metų.

Lietuvos švietimo sistema palaipsniui persiorientuoja pagal nūdienos realijas, tačiau nekyla abejonių, kad ateities švietimo sistemoje nebeliks egzaminų, daugės mentorystės praktikų, mažės tiesioginio kontakto, o žmogus taps savo išsilavinimo savininku. Tokioje sistemoje pats asmuo rinksis, ką jam mokytis, kada ir kaip mokytis bei, kaip pabaigus vieną etapą, projektuoti savo ateitį toliau.

Diskusijoje buvo akcentuojama, kad kryptingai judant link ateities švietimo sistemos, privalomai turi keistis senoji mąstymo – „mokytojas-mokinys“ – paradigma. Pastaroji griežtai prieštarauja mokymosi visą gyvenimą krypčiai, nes joje mokytojas nesimoko, o tik perteikia kadaise įgytas žinias. Šalyje yra nusistovėjęs požiūris į švietimą, pirmiausiai kaip į paslaugą, kurią mokytojas kokybiškai turi suteikti mokiniui. Tačiau, ar švietimas gali būti paslauga, jei mąstome, kad švietime lygiaverčiai turi dalyvauti besimokantysis ir mokantis jį asmuo? Atsakinėdami į pastarąjį klausimą diskusijos dalyviai teigė, kad švietimo procesą reikėtų orientuoti kaip į savanorišką apsikeitimą patirtimis. Taip švietimas būtų grindžiamas lygiaverčiais susitarimais, bendravimu ir dalijimusi. Reikalinga keisti dabartinį švietimo diskursą: švietimas turi būti suprastas ne kaip paslauga, o pirmiausia – kaip sąveika tarp žmonių.

Suvienijus politines, ekspertines, intelektualines ir akademines jėgas, Lietuvos švietime po 2030 m. turėtų didėti magistrantūros ir doktorantūros vietų skaičius universitetuose iki 20 proc., nuo visų studentų skaičiaus (palyginimui, šiandien tokių vietų – 3 proc.). Akcentuojant tarpdiscipliniškumo svarbą, netolimoje ateityje reikėtų panaikinti trukdžius, kurie neleidžia viena studijų programa suteikti dvi kvalifikacijas ar įgyti papildomų kompetencijų darbo vietoje. Po 2030 m. universitetai be sienų turi tapti ne išimtimi, o sisteminiu pokyčiu. Bendro Europos universiteto idėjai jau ruošiasi ir Lietuva, ir Europa.

Renginyje dalyvavo ir atsakymų į klausimus ieškojo: Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė; Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, šio komiteto narė Vilija Targamadzė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė; Vilniaus švietimo pažangos centro, Vilniaus universitetas, švietimo analitikė Jūratė Litvinaitė, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Juras Banys ir kiti virtualaus forumo dalyviai. Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Seimo interneto svetainės „Youtube“ paskyroje galite peržiūrėti visą įvykusios konstruktyvios diskusijos apie švietimą po 2030 m. įrašą: