Pasitikrinkite savo interneto projekto kolektyvinio intelekto potencialą

Šiandien itin trūksta kolektyvinio visuomenės įsitraukimo į sprendimų priėmimą. Neseniai Lietuvoje nuvilnijęs mokytojų streikas, mitingai dėl vadinamosios Matuko reformos, Prancūziją supurtę „geltonųjų liemenių“ protestai ir kiti neramumai rodo, kad visuomenė nebenori taikytis su primetamais sprendimais, siekia būti išgirsta.

 „Jei ir toliau eiliniai gyventojai nebus įtraukiami į sprendimų priėmimą, susidursime su labai rimtomis problemomis. Turime galvoti apie naujas saviorganizacijas ar net valstybės valdymo formas, skatinti kolektyvinį intelektą“, – įspėja Mykolo Romerio universiteto Socialinių technologijų laboratorijos vadovė, profesorė dr. Aelita Skaržauskienė.

Didelės žmonių grupės kartu spręsdamos uždavinius gali pasiekti itin gerų rezultatų. Prisiminkime mokslininko Francio Galtono (Francis Galton) eksperimentą, kai XX a. pr. Anglijos kaimo mugėje žmonės varžėsi spėdami jaučio svorį. Nė vienam spėjusiajam nepavyko tiksliai jo įvardyti, tačiau visų spėjimų vidurkis buvo labai artimas tikrajam šio gyvulio svoriui. 

Kolektyvinis intelektas – tai bendras grupės gebėjimas veikiant kartu efektyviai spręsti problemas. Tokia intelekto forma egzistuoja nuo seniausių laikų, pavyzdžiui, priimant sprendimus šeimoje, kariuomenėje. Plečiantis naujosioms technologijoms, kurios į virtualias veiklas gali įtraukti daugybę žmonių, atsirado galimybė kurti dar didesnės apimties ir aukštesnės kokybės intelektinius produktus. Interneto bendruomenes galime tyrinėti kaip virtualų žmonių tinklą, kuriame kiekvieno nario turimi intelektiniai ištekliai tampa bendrais bendruomenės ištekliais, o išpažįstamos vertybės suvokiamos vienodai arba labai artimai. Vienijami bendrų idėjų ir (ar) siekių tinkle veikiantys individai kuria bendrąją vertę.

Vienas tokių kolektyvinio intelekto pavyzdžių – interneto enciklopedija „Vikipedija“, kuriama viso pasaulio žmonių. Joje be centralizuotos valdžios buvo sukaupti įspūdingi kiekiai žinių. Itin išpopuliarėjusiuose socialiniuose tinkluose kolektyvinis intelektas atsiranda tik tuo atveju, jei platformoje taikomos priemonės, kurios padeda naudotojams struktūrizuoti nuomones ar kolektyviniu būdu generuoti idėjas ir priimti sprendimus. „Socialiniai tinklai sutraukia daugybę žmonių, jie reiškia savo nuomonę, tačiau tik išimtiniais atvejais randa bendrus sprendimus“, – sako prof. A. Skaržauskienė.

Kolektyviniam intelektui atsirasti reikalingos tam tikros sąlygos, t. y. virtualios bendruomenės savybių rinkinys. Šioms savybėms įvertinti MRU profesorė, vadovaudama tarptautinei tarpdisciplininei tyrėjų komandai, sukūrė specialų įrankį, kurį taikant galima apskaičiuoti bet kurio projekto kolektyvinio intelekto potencialo indeksą (KIPI). Ši sistema atvira ir visiems prieinama internete www.collective-intelligence.lt.

KIPI susideda iš trijų sudėtinių indeksų: kolektyvinio intelekto galios, kolektyvinio intelekto atsiradimo ir socialinių technologijų. Jis rodo interneto bendruomenės gebėjimą kaupti ir kurti žinias, kūrybingumo ir sprendimų priėmimo galią, gebėjimą saviorganizuotis ir adaptuotis sociokultūrinėje aplinkoje, sinergijos ir „spiečiaus efekto“ atsiradimo potencialą, taip pat technologinį platformos pasirengimą  kolektyviniam darbui organizuoti.

Internete įvedus duomenis apie tinklinę struktūrą (platformą, virtualią organizaciją ar interneto puslapį), programa automatiškai apskaičiuoja KIPI, kurį galima palyginti su kitų platformų vertinimo vidurkiais. Išanalizavus rezultatus suformuojamos rekomendacijos, kuriose srityse tikslinga diegti pokyčius, o kurios iš jų pakankamai išplėtotos kolektyviniam intelektui kurti.

Anot prof. A. Skaržauskienės, ši inovacija IT kūrėjams, bendruomenių organizatoriams ir jų dalyviams, politikams ir verslo vystytojams gali padėti atpažinti, ar sistema turi potencialo kurti kolektyvinį intelektą, identifikuoti grėsmes, maksimizuoti naudą, kurią bendruomenės ir individualūs vartotojai gautų iš bendradarbiavimo platformoje, ir nuspręsti dėl tinkamų technologinių priemonių.

„Galima apskaičiuoti net nedidelės verslo bendruomenės kolektyvinio intelekto potencialo indeksą. Tokia analizė praverstų bendradarbiaujant su klientais kurti jų poreikius atitinkančius produktus“, – pasakoja mokslininkė.

Tokių sistemų kaip „Google“, „Vikipedija“ ar „InnoCentive“ sėkmė leidžia daryti prielaidą, kad socialinėmis technologijomis grįstų kolektyvinio intelekto sistemų skaičius ir mastas ateityje didės. O vienas svarbiausių mokslininkų uždavinių – dar geriau suprasti ir panaudoti kolektyvinio intelekto potencialą sprendžiant klimato atšilimo, socialinės atskirties problemas, valdant įvairias krizes ir kt.

Prof. A. Skaržauskienė nominuota 2018 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Socialinių technologijų įtaka kolektyvinio intelekto vystymuisi“.

V. Valuckienės nuotr.