Nauja „Renkuosi mokyti!“ karta sieks mažinti atskirtį mokyklose – darbui ruošiasi 25 pedagogai

Švietimas neabejotinai yra viena labiausiai pandemijos paveiktų sričių, kurioje susiduriama su išties nemenkais iššūkiais. Pokyčių švietimo sistemoje siekiančios programos „Renkuosi mokyti!“ vadovė Agnė Motiejūnė sako, kad dėl pandemijos paaštrėjo mokytojų trūkumo, moksleivių socialinės atskirties ir nepakankamo pedagogų pasiruošimo šiuolaikinius poreikius atitinkančiam darbui su vaikais problemos. Tuo tarpu Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys pažymi, kad pandemija iš moksleivių jau atėmė pusantrų metų pilnaverčio mokymosi, todėl norint tai kompensuoti svarbu susitelkti visai švietimo bendruomenei.

Mokytojų trūksta vis labiau

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiemet darbą palikti planuoja beveik 1,5 tūkst. mokytojų – maždaug dviem šimtais daugiau nei pernai. A. Motiejūnė neabejoja, kad prie to prisidėjo pandemijos kontekstas, kuriame mokytojų darbas tapo dar sudėtingesnis.

„Nuotolinis mokymas dažnam mokytojui tapo išties rimtu išbandymu, o taip pat neretai ir demotyvuojančiu faktoriumi. Kaip bebūtų, rinkdamiesi šią profesiją daugelis tikrai neplanavo, kad su moksleiviais reikės dirbti virtualiose klasėse. Dirbant kontaktiniu būdu pedagogams taip pat teko prisitaikyti prie naujų rizikų, kurios ypač aktualios vyresniems mokytojams. Be abejo, mokytojų trūkumo problema Lietuvoje nėra nauja, tačiau pandemija ją tik dar labiau išryškino“, – sako A. Motiejūnė.

Kaip ir kasmet, „Renkuosi mokyti!“ programa prie šios problemos sprendimo siekia prisidėti į švietimo sistemą atvesdama joje pokyčių siekti norinčius ir galinčius naujus mokytojus. Šiemet jau 12 kartą startuoja programos vasaros mokykla, kurioje mėnesį trunkančių intensyvių mokymų metu bus paruošti 25 iš daugiau kaip 420 kandidatų atrinkti mokytojai. Tai yra išties reikšmingi pajėgumai –kasmet programos paruošti švietimo specialistai sudaro apie 15-20 proc. visų naujų į Lietuvos švietimo sistemą įsiliejančių pedagogų.

Liepos 5 dieną prasidėjusioje vasaros mokykloje 12-osios „Renkuosi mokyti!“ kartos mokytojai įgis bazinį pedagoginį ir psichologinį pasiruošimą, privalomą, norint pradėti dirbti mokykloje. Be to, prisitaikant prie naujų realijų, mokytojai bus ruošiami dirbti mišriu būdu – derinant kontaktinio ir nuotolinio darbo metodus. Nuo rugsėjo šie mokytojai pradės darbą Žemaičių Kalvarijos, Biržų, Naujosios Akmenės, Klaipėdos, Panevėžio, Kazlų Rūdos, Lentvario, Kauno, Kauno raj. bei Vilniaus mokyklose.

Siekia kokybiško švietimo kiekvienam vaikui

A. Motiejūnės teigimu, ruošiant naujus mokytojus didelis dėmesys skiriamas ne tik baziniam jų pasirengimui, bet ir gebėjimui taikyti įtraukiojo ugdymo metodus bei ugdyti bendrąsias moksleivių kompetencijas. Programos vadovės įsitikinimu, šių aspektų svarba per pandemiją taip pat gerokai išaugo.

„Daugelyje šalių pastebima, kad per pandemiją dar labiau padidėjo atotrūkis tarp prieigą prie jų poreikius atitinkančio kokybiško švietimo turinčių ir jos neturinčių moksleivių. Lietuvoje tai yra ypač opi problema, nes vaikai iš sudėtingesnės socialinės aplinkos ar su tam tikrais iššūkiais susiduriantys moksleiviai tikrai dažnai nesulaukia tinkamo dėmesio ir neturi palankių sąlygų siekti gerų mokymosi rezultatų“, – sako A. Motiejūnė.

Dėl to vienas iš pagrindinių „Renkuosi mokyti!“ programos tikslų yra paruošti mokytojus, gebančius užtikrinti, kad kiekvienas vaikas galėtų gautų jų poreikius atitinkantį švietimą. Toks švietimas, anot A. Motiejūnės, turi būti orientuotas ne tik į tam tikrų dalykų mokymą, bet ir socialinių bei kitų bendrųjų vaikų kompetencijų, emocinio intelekto ugdymą.

„Siekiame į mokyklas išleisti tokius mokytojus, kurie ne paprasčiausiai mokytų vieno ar kito dalyko, bet veikiau naudotų savo dėstomą discipliną kaip priemonę ugdyti vaikus, jų bendrąsias kompetencijas. Į švietimo sistemą ateinantys pedagogai į vaikų ugdymą turi žiūrėti holistiškai, todėl jiems patiems svarbu turėti reikiamų gebėjimų dirbti su vaikais ne kaip pasyviais tam tikros informacijos gavėjais, bet augančiais žmonėmis, turinčiais savų poreikių ir išskirtinumų“, – sako A. Motiejūnė.

Iniciatyvūs mokytojai padeda pasiekti teigiamų pokyčių

Savo ruožtu Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys sako, kad vaikai pandemijos pasekmes jau pajuto. Jis pastebi, kad per pandemiją ypač išryškėjo moksleivių socializacijos problema, kurios gilėjimo galima išvengti tik grįžtant prie kontaktinio mokymo ir sukuriant draugišką bei skatinančią mokymosi aplinką.

„Mokytojams šiuo požiūriu neabejotinai tenka itin svarbus vaidmuo. Tik iniciatyvūs, moksleivius į ugdymo procesą įtraukti ir juo sudominti gebantys pedagogai gali padėti sušvelninti žalą, kurią dėl ilgų mėnesių mokymo nuotoliniu būdu jau patyrė tūkstančiai Lietuvos moksleivių. Džiugu, kad tokių mokytojų į mokyklas ateina, o prie to neabejotinai prisideda ir „Renkuosi mokyti!“ programa. Tuo įsitikinome patys, nes mūsų mokykloje taip pat dirba šios programos dalyvis – istorijos mokytojas, kuris tikrai įnešė gyvybės ir šviežių idėjų į mūsų bendruomenę. Tokių mokytojų Lietuvos švietimo sistemai reikia kuo daugiau“, – įsitikinęs V. Bacys.

Naujos „Renkuosi mokyti!“ kartos mokytojai, kaip ir anksčiau iš programos į švietimo sistemą atėję jų kolegos, įvairiose šalies mokyklose ne tik mokys vaikus, bet ir padės ugdymo įstaigoms įgyvendinti pokyčio projektus. Jais siekiama spręsti kiekvienai mokyklai aktualias problemas. Anot A. Motiejūnės, šiemet jos daugiausiai siejasi su galimybėms užtikrinti kokybišką švietimą kiekvienam moksleiviui. Ji neabejoja, kad veiklūs ir motyvuoti pedagogai įneš teigiamų pokyčių į atskiras mokyklas, o kartu ir į visą šalies švietimo sistemą.

 

Apie programą „Renkuosi mokyti!“

Programa „Renkuosi mokyti!“ telkia švietimo bendruomenę – programos dalyvius ir alumnus, mokytojus, mokyklas – ir siekia į Lietuvos švietimą atnešti pozityvius pokyčius.

Siekdama pokyčių, programa pritraukia motyvuotus, į pagalbą kitam orientuotus dalyvius, kurie mokyklose dirba dvejus metus. Baigus programą, apie 70 proc. dalyvių lieka švietimo lauke ir tęsia darbą, kaip mokytojai, mokyklų vadovai, akademinės bendruomenės ar švietimo politikos nariai. Prie pokyčių prisideda ir šalies mokyklos – kartu su programos dalyviais jos įgyvendina pokyčio projektus.

Programa inicijuoja VšĮ „Mokyklų tobulinimo centras“. Pokyčius padeda kurti pagrindinis programos partneris „Vilniaus prekybos“ paramos fondas „Dabar“.