Nacionalinis diktantas (2019 m. II turas). Ištrauka iš Vaižganto romano „Pragiedruliai“

Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas ir galimi skyrybos variantai. Originalus tekstas – pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt. Diktanto įrašą žr. LRT mediatekoje (diktorius – Marijus Žiedas). Teksto skyrybos bei rašybos ypatumų paaiškinimus žr. VLKK.lt skyriuje Naujienos. Kitos naujienos.

2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turas

Diktantas

Dabar mainėsi nebe tik jų vanduo, (–) ir dugnas: kur tik giliau, kur tik duburėlis, ten (–) verpetas^(,) lyg pablūdęs putodamosi^(,) sukas^(,) kriokia, dar gilesnį duburį gręžia. Vartosi^(,) kunkuliuoja, kriokia^(,) ūžia vandens(,) lyg pasikartojus antram didžiajam tvanui. Visi laukai ir pievos (–) ištisa jūra.
Berods(,) neilgai tetruko tasai gaivalo siutimas; (–/ ,) tik keletą dienelių. Ūmai užėję(,) ūmai ir nugriuvo didieji vandens. Tik(, / –) jergutėliau, (–) kas paliko! Nuo kalnų, kalvų, nuotakų nuskalauta visa geroji žemė; (, / : / –) per kelis colius nuliežta* visos derlių puvenos, kurioms padaryti per tūkstančius metų vargo^(,) dirbo oras, milijonai sliekų ir tūkstančiai žmonių. Paliko oro ir kitko dar nepaliestas nepapurentas bergždžiapadis*, išvertęs negražias savo mėzras*. Tai tau gyvenamoji dirva ^(–) penėtojėlė!
Slėsniose* vietose, kur dirvų riebumai ir drėgmė sutekėdami daigino tankią žolę, kur piekus* ganės, ašvienis* mito(,) už tai žmogų maitindami ir jį darbuose slaugydami, (–) dabar (–) nei antvalnių*, nei nuovalių*, nei kalvų, nei kaubrelių, nei sausumų, nei šlapumų. Visa ^(–) lygiai stora mauro pluta apklota, slegia^(,) troškina augmenų gyvybę, kaip kitą kartą tvanų atneštos žemės suslėgė ir užtroškino ištisas milžinų medžių girias. Tai tau pjaunamoji pievelė, (–) Dievo kilimėlis, dirvos duktė ir jos derlintoja: (–) dirva pievą tręšė, pieva dirvą mėžė. O kas dabar?
Išėjo Piliečiai**, (–) dirvų artojėliai, pievų pjovėjėliai. Ir mato – (:) senosios jų žemės kultūros (–) nė žymės. Buvo bekimbą pievas nuo mauro valyti ir jį atgal į dirvas mesti. Tačiau tuoj liovėsi. Ir tomis rankomis, kuriomis kitkart slėnius lygino, kalnus nurausė, dabar betesėjo sau pakaušį pasikrapštyti. Nustėrę(,) nusiminę viena aiškiai beišmanė: (–) nuo šio Pavasario** potvynio sudiev, senasis ūki, sudiev, ir senoji kultūra! Gamta verčia Piliečius pradėti visai kitaip ūkininkauti.
Tik kaip, kad nėra dar pavyzdžių? Kad nebežymu, kurgi dabar mano, o kur tavo? Ne. Reikia pradėti nuo dalybų. Imta dalytis slėniais ir susipešta, kad jų kiekvieno kuo daugiausia norėta; (,) imta dalytis tuščiomis kalvomis ir vėl susipešta, kad jų nė vieno nė kiek nenorėta. Imta tartis, kaip betgi sunaudojus, kas yra, kad bent bado nebūtų, ir vis dėlto peštasi.
Taip ir tebestovi perkeistas ūkis vienas pats(,) laukdamas, kada gi Piliečiai** ateis į jį… (, / –) ko gi daugiau, jei ne pasipeštų? Nieko gera iš jų nebelaukdamas(,) stovi(,) Vasaros** pasiilgęs, idant ji atitaisytų sudarkytą žemę ir parodytų Piliečiams, ko dabar iš jos pačios begalima laukti(,) patiems nebemokant nė pirštu pajudinti.

Ištrauka iš Vaižganto romano „Pragiedruliai“

________________
Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Šalutiniai variantai pakelti. Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie skiriami iš abiejų pusių – skirti tik iš vienos pusės būtų klaida. Emociniai ženklai kaip variantai nenurodomi, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai gali būti motyvuoti.

*Retesnių tarminių žodžių reikšmių paaiškinimai (plačiau žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ ir „Lietuvių kalbos žodyną“):
 liežti prk „.plauti“;
bergždžiapadis „nederlinga žemė“;
mėzros „gyslota mėsa; viduriai“;
slėsnus, -i „slėnus, žemas“;
 piekus (pekus) „gyvuliai, banda“;
   ašvienis „darbinis arklys“;
antvalnys (antvalnis) „pievos padirvys, antežis“;
 nuovalys „pakiluma, pailga aukštesnė vieta pievoje, dirvoje ar kitur“.

**Žodžiai pilietis, pavasaris, vasara autoriaus sureikšminami ir stilistiškai rašomi didžiąja raide (Pavasario potvynis – kaip įsimintino, reikšmingo įvykio pavadinimas), tačiau tai bendriniai žodžiai ir pagal bendrąsias rašybos taisykles rašomi mažąja raide. Klaida nelaikytinas nė vienas rašybos variantas.

P. S. Visų konkurso metų tekstai su skyrybos ir rašybos ypatumų paaiškinimais, žr. VLKK.lt Kalbos konsultacijų banke „nacionalinis diktantas“, http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6715-nacionalinis-diktantas.