Mokytojo padėjėjo vaidmuo įtraukiajame ugdyme

Loreta Grikainienė,

Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Čiauškutis“ ir

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus logopedė

 

Rima Bagdanavičienė,

specialiosios klasės mokytoja, Alytaus „Vilties“ mokyklos-darželio

specialioji pedagogė-logopedė

Kai kuriems vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo įstaigoje reikalingas mokytojo padėjėjas. Jo paslaugos įvardijamos kaip specialioji pagalba, o jos skyrimo ir darbo organizavimo tvarką nustato Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašas, patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229. Jame teigiama, kad šios pagalbos paskirtis – didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio ugdymosi veiksmingumą. Pagalba teikiama formaliojo (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir neformaliojo švietimo mokyklose, o jos teikimą organizuoja ir koordinuoja savivaldybės administracijos švietimo padalinys, pedagoginė psichologinė ar švietimo pagalbos tarnyba, mokyklos Vaiko gerovės komisija, mokyklos vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo. Pagalbos reikalingumą mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, įvertina ir jos teikimą skiria pedagoginė psichologinė ar švietimo pagalbos tarnyba, atsižvelgusi į sveikatos priežiūros ar ugdymo įstaigos specialistų išvadas, įvertinusi mokinio raidos sutrikimą ir nustačiusi specialiuosius ugdymosi poreikius.

Mokytojo padėjėjo paslaugos rekomenduojamos, kai:

• mokiniui ar (ir) mokinių grupei nustatyti vidutiniai, dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai;
• mokinys ar (ir) mokinių grupė dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų negali savarankiškai dalyvauti ugdymo procese (jo metu ir teikiama pagalba).

Labai svarbu pažymėti, kad specialiosios pagalbos gavėjai turi atitikti abu šiuos kriterijus, t. y. jeigu vaikui nustatyti vidutiniai, dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, tačiau nėra surinkta pakankamai informacijos, jog jis negali savarankiškai dalyvauti ugdymo procese, mokytojo padėjėjo pagalba vargu ar bus rekomenduota. Taip pat šios pagalbos reikmė nėra tiesiogiai susijusi su vaikui nustatytu sutrikimu, taigi keli vaikai, turintys tokį patį sutrikimą, nebūtinai visi gaus mokytojo padėjėjo pagalbą.

Nemenkas iššūkis yra tai, kad teisiškai nenumatyta, kiek mokinių gali sudaryti grupę. Dėl šio teisinės bazės neapibrėžtumo ir nepakankamo tikslumo dažnai sunku patenkinti vaikų poreikį gauti papildomą pagalbą ugdymo procese, nes kiekviena ugdymo įstaiga gali savaip interpretuoti, keliems vaikams pagalbą teikia vienu etatu dirbantis mokytojo padėjėjas.

Taigi mokyklos Vaiko gerovės komisijai tenka ypatingas vaidmuo, nes būtent jos pareiga užtikrinti reikiamos pagalbos vaikui teikimą. Patartina, kad mokyklos Vaiko gerovės komisija posėdyje aptartų realias galimybes teikti mokytojo padėjėjo paslaugas vaikams, kuriems paskirta specialioji pagalba, savo mokykloje, darželyje ar kitoje ugdymo įstaigoje. Būtina atkreipti dėmesį, kokio intensyvumo pagalbą skyrė pedagoginė psichologinė ar švietimo pagalbos tarnyba ir sudaryti sąlygas maksimaliai tą poreikį patenkinti. Vaiko gerovės komisija kartu su vaiką ugdančiais pedagogais ir specialistais turėtų aptarti, kada ir kaip bus teikiama mokytojo padėjėjo pagalba konkrečiam mokiniui. Patartina maksimaliai atsižvelgti į mokytojų nuomonę, kurios pamokos, veiklos ar pertraukos metu specialioji pagalba mokiniui būtina, o kada galima be jos apsieiti. Taip pat labai svarbu ugdyti paties vaiko suvokimą, kada jam reikalinga pagalba, ir gebėjimą jos paprašyti žodžiu ar kitais būdais (pvz., naudojantis alternatyviosios komunikacijos priemonėmis). Rekomenduojama nutarimus įforminti raštu ir supažindinti su šia informacija vaikų, kuriems bus teikiama mokytojo padėjėjo pagalba, tėvus (globėjus, rūpintojus).

Pagal Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašą, patvirtintą LR švietimo ir mokslo ministro, sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-1265/V-685/A1-317, specialioji pagalba (mokytojo padėjėjo paslaugos) ikimokykliniame ar priešmokykliniame amžiuje gali būti teikiama:

• epizodiškai (prireikus);
• kai kurių veiklų ar pratybų metu 2–3 valandas per savaitę;
• kasdien veiklų ar pratybų metu;
• nuolat (ne tik veiklų ar pratybų metu).

Specialioji pagalba (mokytojo padėjėjo paslaugos) mokykliniame amžiuje gali būti teikiama:

• epizodiškai (prireikus);
• 2–3 valandas per dieną;
• 4–5 valandas per dieną;
• 6–8 valandas per dieną.

Metų eigoje per mokyklos Vaiko gerovės komisijos posėdžius reikėtų periodiškai aptarti specialiosios pagalbos naudą, peržiūrėti jos teikimo organizavimą. Mokytojo padėjėjas (-ai) turėtų  dalyvauti  Mokytojų tarybos ir Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, aptariant individualaus darbo su mokiniu ar (ir) mokinių grupe planus, programas, būdus, metodus ir pagalbos intensyvumą.

Mokytojo padėjėjo pareigos nurodytos pareigybės aprašyme. Jis padeda mokiniui:

• orientuotis ir judėti aplinkoje, susijusioje su ugdymu(si), mokykloje ir už jos ribų ugdomosios veiklos, pamokų, pertraukų, popamokinės veiklos, papildomo ugdymo, renginių ir išvykų metu;
• apsitarnauti, pavalgyti, pasirūpinti asmens higiena;
• įsitraukti į ugdomąją veiklą ir pagal galimybes joje dalyvauti (paaiškina mokytojo skirtas užduotis ir talkina jas atliekant; padeda perskaityti ar perskaito tekstus, skirtus mokymuisi; padeda užsirašyti ar užrašo mokymo medžiagą; padeda tinkamai naudotis ugdymui skirta kompensacine technika ir mokymo bei kompensacinėmis priemonėmis);
• atlikti kitą su ugdymu(si), savitarna, savitvarka, maitinimu(si) susijusią veiklą;
• turinčiam (turintiems) ribotas mobilumo galimybes padeda išlipti iš transporto priemonės atvykus į mokyklą ir įlipti į transporto priemonę išvykstant iš mokyklos; judėti po mokyklą, pasiekti klasę, grupę, kitas patalpas.

Mokytojo padėjėjas bendradarbiauja su mokytoju, specialiuoju pedagogu, logopedu ir kitais su mokiniu (mokinių grupe) dirbančiais specialistais, padeda mokytojui parengti ir (ar) pritaikyti mokiniui (mokinių grupei) reikalingą mokomąją medžiagą. Pedagogai ir specialistai konsultuoja mokytojo padėjėją apie specialiosios pagalbos teikimo specifiką esant vienokiems ar kitokiems sutrikimams. Aptariant konkretų atvejį, mokytojo padėjėjas turi gauti visą informaciją apie vaiko individualias savybes, nustatytą sutrikimą ir ugdymo rekomendacijas. Mokyklos administracijos pareiga – sudaryti sąlygas mokytojo padėjėjams tobulinti savo profesinę kvalifikaciją gilinant žinias apie įvairius raidos sutrikimus, vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais ugdymą.

Mokytojo padėjėjų etatų finansavimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 679 „Dėl mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Jame išdėstyta, kad iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto savivaldybėms skiriamos mokymo lėšos, kurias jos paskirsto mokykloms įvairioms ugdymo reikmėms tenkinti, tarp jų – ir paslaugoms, susijusioms su specialiąja pagalba. Taip pat mokyklos gauna lėšas, skirtas mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti. Iš mokymo lėšų mokama už darbą daugeliui ugdymo įstaigos darbuotojų, tarp jų – ir mokytojų padėjėjams.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas numatyta teisės aktuose, dar pasitaiko atvejų, kai ugdymo įstaigoje nepakankamai tenkinama mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, reikmė gauti specialiąją pagalbą. Tuomet rekomenduojama ugdymo įstaigai arba vaiko tėvams (globėjams, rūpintojams) kreiptis į mokyklos steigėją (dažniausiai tai būna savivaldybė) su prašymu skirti lėšų mokytojo padėjėjo etatui steigti ir taip padėti užtikrinti vaiko poreikį gauti šią pagalbą.

Įsivaizduokime, kad visos teisinės sąlygos yra įvykdytos ir mokykloje yra pakankamos galimybės teikti specialiąją pagalbą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Tačiau ar visada mokytojo padėjėjas yra mokytojo ir mokinio pagalbininkas? Kad specialioji pagalba būtų prasminga ir naudinga visiems ugdymo dalyviams, reikėtų pradėti nuo atrankos organizavimo priimant į darbą. Priėmimo komisijoje turėtų dalyvauti mokytojas, kurio klasėje dirbs būsimas mokytojo padėjėjas, ir bent vienas Vaiko gerovės komisijos narys. Labai svarbu išsiaiškinti, kokios yra pretendento nuostatos specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) ir kitų šeimos narių atžvilgiu, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis yra susidūręs su tokiais vaikais, kokių žinių turi apie šiuos mokinius, kaip elgtųsi tam tikrose situacijose. Būtina aptarti komandinio darbo ypatumus, mokytojo, auklėtojo, specialistų, mokytojo padėjėjo vaidmenį ir funkcijas ugdomosios veiklos metu. Etikos kodekso laikymasis – privaloma sąlyga. Mokytojo padėjėjas, kaip ir bet kuris kitas asmuo, dirbantis su vaikais, su ugdytiniu turi elgtis pagarbiai, kontroliuoti savo jausmus ir emocijas,  bendrauti kultūringai, ramiu tonu. Būtų naudinga parekomenduoti pasiskaityti tam tikros literatūros, susijusios su konkretaus mokinio (ar mokinių grupės) sutrikimais, individualiais poreikiais, ugdymosi ar mokymosi, elgesio, bendravimo ypatumais.

Deja, klasėse (grupėse) mokytojo padėjėjai ne visuomet tampa komandos nariais. Kai kurie iš jų supranta savo vaidmenį labai siaurai – turiu padėti nurodytam mokiniui. Kaip padėti, interpretuojama įvairiai: vienam atrodo, kad reikia viską atlikti už mokinį, kitam – kad reikia prižiūrėti, jog vaikas dirbtų, trečiam – duoti bet ką, kad ugdytinis nekeltų triukšmo ir būtų užsiėmęs, ketvirtam – kad reikia teisingai išauklėti, nes „tėvai neauklėjo, o mokytojams nerūpi“. Norint to išvengti, mokytojas, ugdantis specialiųjų ugdymosi poreikių turintį mokinį, kuriam paskirta mokytojo padėjėjo pagalba, turi atlikti nemenką darbą metų pradžioje ir kiekvieną dieną.

Pirmiausia mokytojas ar grupės pedagogas turi aiškiai įvardyti,  kas kokius vaidmenis atlieka klasėje (grupėje), ir nurodyti, kokios pagalbos reikia mokiniui bei kada ir kaip ji turi būti teikiama. Mokytojo padėjėjas turi dalyvauti ir pritaikant bendrojo ugdymo programą ar ją individualizuojant, ir kalbantis su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais). Kiekvieną rytą mokytojas (grupės pedagogas) ir mokytojo padėjėjas turėtų aptarti:

1. kokia veikla vyks tą dieną;
2. kokias užduotis atliks visi klasės (grupės) mokiniai;
3. kurių užduočių ar veiklų metu reikės pagalbos mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių;
4. kokio pobūdžio pagalba tai bus;
5. kaip bus skatinamas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio savarankiškumas;
6. kokios strategijos bus taikomos, kilus elgesio problemų.

Svarbu aptarti, ką veiks mokytojo padėjėjas, jei specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys dirbs savarankiškai, jei anksčiau baigs darbą arba jam reikės pertraukos. Idealiu atveju mokytojo padėjėjas turėtų būti negirdimas ir kuo mažiau pastebimas, orientuotis situacijoje ir neperžengti savo kompetencijos ribų. Pasitaiko, kad mokytojo padėjėjai ima artimai bendrauti su mokinio tėvais (komentuodami, kaip su juo dirbti ar elgtis namie, kaip jam sekasi mokytis, bendrauti su vaikais ir pan.) ar kitais mokyklos bendruomenės nariais aptarinėti mokinio elgesį, sutrikimą, mokymąsi. Šiuo klausimu turi būti aiški ir tvirta mokyklos vadovų bei mokytojų pozicija – informaciją tėvams (globėjams, rūpintojams) teikia pedagogai. Mokinių elgesio, mokymosi ar negalios aptarinėjimai neturi būti toleruojami (beje, tas pats galioja ir visiems mokyklos, darželio ar kitos ugdymo įstaigos darbuotojams).

Mokytojo padėjėjai turi nuolat kelti profesinę kvalifikaciją, pasitikėti mokytojų profesionalumu, laikytis vieningų klasėje (grupėje) taikomų reikalavimų, mokėti dirbti komandoje. Pastebėjus, kad mokytojo padėjėjas daugiau trukdo, negu padeda, siūloma pagalvoti apie darbo vietos keitimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vertėtų pagalvoti, ar žmogus, turintis tik vidurinį išsilavinimą (tokia šiuo metu reikalaujama mokytojo padėjėjo kvalifikacija), gali turėti šiam darbui reikalingų kompetencijų. Mokytojo padėjėjais turėtų būti pedagogai (geriausiu atveju – specialieji pedagogai) ir gauti tokį patį atlyginimą, kaip bet kuris mokytojas.

Apibendrinant vertėtų pažymėti, kad specialioji pagalba turėtų būti teikiama tikslingai ir apgalvotai, mokytojo padėjėjui savo veiklą derinant su klasės mokytoju ar grupės pedagogu kolegialiai nusprendžiant, kaip bus teikiamos jo paslaugos konkrečiam vaikui, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, nežeminant jo orumo bei autoriteto tarp bendraamžių ir neslopinant iniciatyvos. Juk pagrindinis pedagogų ir tėvų tikslas – ugdyti maksimaliai savarankišką žmogų, daugeliu atvejų leidžiant vaikui nuspręsti, kada jam reikėtų pagalbos, ir ją suteikiant.

Straipsnis buvo publikuotas Lietuvos autizmo asociacijos žurnale „Lietaus vaikai“, kuris yra leidžiamas įgyvendinant Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo 2019 metais projektą, finansuojamą per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.