Mokytojai dalinasi: ką svarbu žinoti penktokams ir jų tėvams

Kas iš tiesų svarbu ugdant sėkmingus žmones, kaip neatimti iš vaikų kūrybiškumo, kokią vertę turi humanitariniai ir tikslieji mokslai, kokia bendrųjų kompetencijų vertė, kaip ugdyti charakterį ir motyvuoti mokytis – savo patirtimi dalinasi mokytojai ir ugdymo vadovai.

Ne tik mokiniams sunku pereiti iš pradinės mokyklos į vidurinę, nerimauja ir jų tėvai: ar pasirinkta mokykla išpildys jų lūkesčius, ar vaikui bus ten ne tik smagu ir įdomu, ar jis išmoks visko, ko reikės ateityje. „Pirminiai kriterijai, lemiantys tėvų apsisprendimą, kad mokykla būtų saugi, joje vyrautų gera emocinė aplinka, dirbtų geri mokytojai, kurie veda įdomias, šiuolaikiškas pamokas, mokytojai ir vadovai atvirai bendrautų su tėvais. Tačiau visuomet reikia įvertinti, ar šie pirminiai kriterijai pasirinktoje mokykloje realiai įgyvendinami, ar tai tik deklaruojama. Svarbu pasikalbėti su mokytojais ir vadovais, tik taip galima atrasti geriausią ir tinkamiausią vaikui mokyklą”, – patirimi dalinasi Herojaus mokyklos istorijos-geografijos, gamtos mokslų, prancūzų kalbos mokytojas, socialinių mokslų daktaras Mindaugas Norkevičius.

Kodėl ne visi šimtukininkai gali išpildyti savo svajones

Tėvai nerimauja, nes ugdymas ir požiūris į vaikų pasiekimus pasikeitęs, kalbama ne tik apie pažymius, bet ir apie bendrąsias kompetencijas. Ar jos iš tiesų tokios svarbios? Mokytoja Dovilė Pelegrimė pasakoja, kad dažnai pamirštamos pagrindinės kompetencijos, kūrybiškumas. „Remiantis Kenu Robinsonu*, didžiausios švietimo problemos prasideda nuo to, kad atėjęs į mokyklą kūrybiškas – tiek tiksliuosiuose, tiek humanitariniuose moksluose – vaikas, dažnai jas praranda, nes mokytojas dėmesį pradeda skirti aukštiems akademiniams rezultatams, pamiršta ugdyti mokėjimą mokytis, kūrybiškumą, asmeninę kompetenciją. Viena šeima pasakojo, kad jų vyresnė dukra su šimtukais neįstojo į mediciną prestižiniame universitete, nes atrankos metu jai davė baltą popieriaus lapą ir paprašė parašyti kodėl ji nori būti gydytoja. Esmė, kad jai tai buvo sunku, nors tiksliuose moksluose ji ir labai stipri”, – sako mokytoja Dovilė Pelegrimė. „Gavę nestandartines užduotis mokiniai pasimeta, nemoka atskleisti savo stiprybių, nors ir turi gebėjimą gerai išlaikyti egzaminą, bet savo žinių negeba pritaikyti praktikoje. Universitetams reikia mąstančių asmenybių, o ne gerų balų. Prestižiniuose universitetuose yra vertinami ne tik gerai išlaikyti egzaminai, bet ir žmogaus asmenybė, charakteris”, – įžvalgomis dalinasi mokyklos vadovas Andrius Pelegrimas.

„Šiandien tu turi būti universalus, mokėti rinktis sunkesnį kelią, o tai ateities perspektyvoje ir duos daugiausia naudos. Aš siekiu, kad mokiniams dideli tikslai būtų norma. Pavyzdžiui, 70 proc. mano penktos klasės mokinių perskaito 2-3 knygas per mėnesį, t.y. apie 50 knygų per metus. Mes esam paskaičiavę, kad sėkmingi žmonės perkskaito apie 60 knygų per metus, jie žino, kad norint tapti sėkmingu žmogumi, turi daug skaityti. Jie patys tą statistiką sudarė ir žino, kodėl reikia skaityti vienu metu 2-3 knygas”, – ugdymo patirtimi dalinasi Herojaus lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Dovilė Pelegrimė.

„Didžiausias iššūkis, kad vaikai pamatę skaičius puola interpretuoti, skaičiuoti ir spręsti – jie nesigilina į sąlygą. Praktinės veiklos mokiniams duoda geresnį suvokimą, ko reikalauja užduotis. Pavyzdžiui, ne užrašyti ar nupiešti sąsiuvinyje, bet duoti mokiniams į rankas 15 rudų kamuoliukų ir 22 žalius, realiai traukti tuos kamuoliukus ir tikrinti tikimybes, taikyti tuos pačius veiksmus, bet ne popieriuje, o gyvenime. Pavyzdžiui, jei mokėsi geometrijos, tai gali būti maketų kūrimas, realių figūrų ilgio, pločio matavimas. Singapūro matematika išskirtinė tuo, kad vaikai mokosi naudoti objektus, realius daiktus, skaičiuoti su jais, tada mokosi perkelti tai į schemas, braižyti modelius, ir tik tada pereina prie skaičių ir skaičiavimų, matematinių veiksmų", – apie klasėje naudojamus ugdymo metodus pasakoja Herojaus matematinio mąstymo ir taikymo mokytoja Modesta Bubliauskaitė.

Mokiniui aktualus ir prasmingas mokymasis

Viena iš pagrindinių mokymosi sunkumų priežasčių – vaikai nemotyvuoti mokytis. „Neįdomu mokytis, mokomi dalykai nėra susiję su jų gyvenimo aktualijomis, su praktika, vaikai nemato realios priežasties, kodėl jie turi tą daryti. Būna, kad ir mokytojai neskiria tam dėmesio – įsigilinti, paaiškinti, kartu nagrinėti, kaip tai yra susiję su jų dabartimi ir ateitimi”, – teigia Herojaus mokyklos vadovas Andrius Pelegrimas.

 

Ugdymosi įrankis - Dienos planas

Darbas su Dienos planu, kiekvienos pamokos tikslo ir rezultato žinojimas vaikus moko ne tik mokėjimo mokytis, bet ir motyvuoja mokytis. „Vaikai mąsto savarankiškai, planuoja, paskaičiuoja savo galimybes, žino, kuriuo metu jie yra efektyvesni, išsikelia tikslus, pavyzdžiui, net ir rašydami diktantą žino, kad taisyklingas rašymas yra svarbus įgūdis gyvenime. Mokiniai įvardina, kad taisyklingai rašyti jiems reikės ir atėjus į darbo pokalbį ar rašant motyvacinį laišką, suvokia rašymą be klaidų kaip ateityje reikalingą ir logišką dalyką – sako, kad klaidų darymas kenkia jų įvaizdžiui“, – apie Dienos plano naudą pasakoja mokytoja Dovilė Pelegrimė.

Viena iš ketvirtokų egzamino užduočių – motyvacinis laiškas

„Projektinė veikla, praktinės ir įdomios užduotys turi būti vaiko kasdienybė, o ne atskiri vienkartiniai projektai. Viena iš vertinamų žmogaus savybių yra įžvelgti ryšius, susieti dalykus, pavyzdžiui, matematinio veiksmo pritaikymas kuriant svajonių kėdės dizainą, kai pats suskaičiuoji, kokio aukščio, pločio kėdę gali pagaminti iš turimų medžiagų, kad ji būtų patogi sėdėti. Klaida, kurią dar daro dalis mokytojų, yra ta, kad jie atskiria tuos dalykus – vieną diena mokomės, o kitą jau einam kokį su tuo nesusijusį projektą padaryti – daug efektyviau, kai šis procesas nuoseklus”, – įžvalgomis dalinasi ugdymo vadovė Eglė Baltrušaitienė.

Kaip ugdyti vaikų charakterį

Charakterio ugdymas neatsiejamas nuo kasdienio bendravimo, tikslų siekimo, aplinkinių palaikymo. „Pirma, tai ar mes mokytojai laikomės duoto žodžio, patys renkamės auginantį kelią, ar laikomės tų lūkesčių, kuriuos keliame vaikams. Mokiniai daug mokosi iš aplinkos, ką daro kiti, kas jiems yra norma. Antra, ar mes pastebime vaikų pažangą ir giriame viešai už didelias pastangas. Visi galime įvardinti savo trūkumus, bet ar mokame išskirti savo stiprybes ir jas įgalinti? Manau, tai ir yra kiekvieno mokymosi esmė”, – savo nuomone dalinasi Herojaus vadovas Andrius Pelegrimas.

„Charakterio ugdymui svarbus principų laikymasis, iššūkio priėmimas, iniciatyva priimti net tai, kas jie žino, kad bus sunku. Sunku jiems niekad nenusileisti, bet mokiniai žino, kad pasekmė yra visada”, – pasakoja mokytoja Dovilė Pelegrimė. Ji pastebi, kad stengdamiesi ir bandydami po kelis kartus mokiniai išmoksta matyti, klausti, mokytis, stiprina savo asmeninę kompetenciją, todėl net jei ir daro klaidų – nepasimeta, suvokia žingsnius, kelią, kaip gauti teisingą atsakymą.

 *Ken Robinson – britų autorius, pranešėjas ir tarptautinis patarėjas švietimo klausimais vyriausybėms, ne pelno siekiančioms organizacijoms, švietimo ir meno įstaigoms (http://sirkenrobinson.com).

Herojaus mokyklos informacija