Mokymasis suprasti ir apmąstyti kultūros paveldą

Grįžti

Mokymasis suprasti ir apmąstyti kultūros paveldą
2020-10-27 School Education Gateway Aktualijos

Monika Kozub / Unsplash.com

Mokytojai noriai kalba apie savo kultūros paveldą su mokiniais, tačiau jiems nepaprastai trūksta teorinių žinių apie tai, ką kultūra reiškia ir kaip ji susijusi su vaikų vystymusi. Šioje mokymo medžiagoje pristatomi keli šaltiniai ir metodai, kurie padės kalbėti paveldo tema.

Kultūros paveldas gali būti ne tai, apie ką jūs galvojate

Istorijos, kalbų žinios ir meno supratimas yra akivaizdūs kultūros paveldo pažinimo privalumai, tačiau juos papildo dar vienas, nors ir ne toks akivaizdus – gebėjimas apmąstyti. Mokiniai turėtų išmokti elgtis pasaulyje ne kaip „suglumę keliautojai chaotiškoje kelionėje, nuolat ieškantys tinkamos vietos asmenukėms“, bet kaip piliečiai, kuriems rūpi jų aplinka. Apmąstydami savo ir kitų kultūrą mokiniai gali išmokti veikti visuomenėje, kurioje nėra lengvų atsakymų: kur gausu informacijos, kur šaltiniai gali prieštarauti vienas kitam ir kur sunku sukurti ar apibrėžti savo tapatybę.

Kultūros paveldas yra susijęs su daugiau mokymo dalykų nei tik meninis ugdymas ar istorija, pavyzdžiui, rentgeno spindulių atradimas svarbus mokantis biologijos, o 1929 m. Volstryto krizė – ekonomikos.

Kultūros paveldas yra įvairus:

materialusis – pastatai, paminklai, artefaktai, drabužiai, meno kūriniai, knygos, įrenginiai, istoriniai miestai, archeologijos paminklai ir pan.;
nematerialusis – kalba ir sakytinės tradicijos, sportas ir žaidimai, vaidinimai, socialinė praktika ir tradiciniai amatai;
gamtinis – kraštovaizdis, augalija ir gyvūnija;
skaitmeninis – skaitmenine forma sukurti ištelliai (pavyzdžiui, meno kūriniai arba animacija) arba suskaitmeninti, siekiant išsaugoti.

Būtent todėl kultūrinis sąmoningumas ir raiška – vienas iš aštuonių pagrindinių mokymosi visą gyvenimą gebėjimų – apibrėžiamas labai panašiai.

Kaip tai įgyvendinti klasėje? Norėdami sužinoti daugiau, peržiūrėkite šiuos išteklius, kurių daugelis buvo sukurti 2018 metais – Europos kultūros paveldo metais.

Pažintis su paveldu lankantis muziejuose

Per pastaruosius dešimtmečius muziejai iš specializuotų „mokslinių bibliotekų“ tapo bendruomenių centrais, skatinančiais intelektualų augimą. Ši funkcija ypač svarbi jauniems lankytojams, nes apsilankymas muziejuje gali staiga „atverti akis“, t. y. atkreipti dėmesį į anksčiau nepastebėtą informaciją. Pavyzdžiui, Amsterdamo etnografinis muziejus „Tropenmuseum“ siūlo programas, kuriose dalyvaudami vaikai gali autobusu virtualiai važiuoti per Maroką arba keliauti po Bombėjų ar šokti pagal Irano muziką ir gurkšnoti arbatą:

O Amsterdamo valstybiniame muziejuje vaikai žaidžia kompiuterinį žaidimą, kuriame savo asmenybę lygina su įvairiais XVII a. veikėjais, ir gali sukurti improvizuoą spektaklį, kurį sudaro šios dalys:

Šiandienn muziejuose galima apsilankyti ir virtualiai, pavyzdžiui, kaip šiame šiame 360 laipsnių virtualios realybės vaizdo įraše iš Berlyno „Museum für Naturkunde“, kurį galite žiūrėti su VR akiniais arba judėti per jį naudodami pelę.

Dar daugiau idėjų ir medžiagos jūsų lauke masiniuose atviruosiuose „Teacher Academy“ internetiniuose kursuose Mokymasis muziejuje!

Paveldas ir aktyvizmas

Susipažinti su savo kultūros paveldu mokiniai gali įsitraukę į aktyvaus pilietiškumo programas. Tarp jų galima paminėti UNESCO ASPnet and the Pasaulio paveldo švietimo programą, kuri su žmonijos kultūros paveldu supažindina visas mokyklas, taip skatindama taiką ir toleranciją.

Dar viena panaši iniciatyva yra apdovanojimus pelniusi Italijos „Apprendisti Ciceroni“ programa. Pagal ją mokiniai savo gyvenamojoje vietoje tampa gidais, bendrauja su visuomenę ir supažindina su projekto istorija.

Didelio masto renginiai, tokie kaip Pasaulio kultūros paveldo jaunimo simpoziumas, taip pat vaidina svarbų vaidmenį, palengvindami tarpvalstybinį mokinių bendradarbiavimą ir suteikdami progą jiems išsakyti savo mintis.

Paveldas ir profesinis tobulėjimas

Mokytojai turėtų pabrėžti kultūros paveldo svarbą mokiniams ir bendruomenėms – toliau pristatome keletą priemonių, kurios padės įtraukti šią temą į dėstomas pamokas. „Europeana“ – Europos skaitmeninė kultūros ir mokslo paveldo platforma siūlo daugiau nei 50 mln. medžiagos elementų 27 kalbomis , taip pat mokymo scenarijus, kuriuose juos galima panaudoti.

Europos istorijos mokytojų asociacija „EuroClio“ siekia reformuoti ugdymą, kurdama tarptautinius tinklus, bendrindama išteklius, pabrėžiant kritinį mąstymą, abipusę pagarbą ir įtraukiant ginčytinus klausimus.

Šios dvi organizacijos taip pat suvienijo jėgas įgyvendindamos projektą „Historiana“, 2017 m. laimėjusį Mokymosi visą gyvenimą apdovanojimą, kuris istorijos mokytojams papildomus ir lyginamuosius šaltinius, kuriuos šie gali naudoti greta vadovėlių.