Mokymasis ne klasėje – atsakas į COVID-19 pandemiją

Šalys taiko skirtingus metodus, kada, kur ir kaip vėl atverti dėl COVID-19 pandemijos uždarytas mokyklas. Kai kuriose šalyse pabrėžiama mokymosi lauke nauda.

Įrodyta, kad mokymasis lauke padeda sumažinti stresą, didinti psichinę gerovę ir stiprinti tam tikrus gebėjimus. Khano mokymosi lauko aplinkoje tyrimas, kuris buvo vykdomas Bangladeše, parodė, kad mokantis tokiomis sąlygomis pagerėjo vaikų matematikos ir gamtos mokslų rezultatai.

Atrodo, kad Škotijoje irgi laikomasi panašaus požiūrio, nes šioje šalyje vykdoma mokymosi lauke iniciatyva jau tapo „gebėjimų ugdymo programos“ dalimi, o daugelis savivaldybių planuoja ją plėsti. Straipsnyje minima, kad pedagogai ir politikos formuotojai įsitikinę, jog teigiamas mokymosi lauke poveikis ir jų patirtis galėtų pasiūlyti grįžimo į mokyklas modelį.

Mintimis apie škotiškąjį metodą, grindžiamą „meile, santykiais ir puikiu ugdymu lauke“, dalijasi valstybinio ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros Škotijoje plėtros lyderis Joe Griffinas. Pasak šio metodo, galimybė reguliariai būti lauke daro teigiamą poveikį vaikų socialinei, emocinei ir fizinei gerovei, o pritaikius šiek tiek kūrybiškumo, į lauką gali būti perkelta bet kokia mokymosi patalpose veikla.

Šiame kontekste taip pat verta paminėti palaipsnį Danijos išėjimą iš karantino: atidarius mokyklas tarp vaikų buvo stengiamasi išlaikyti dviejų metrų atstumą, kaip rekomendavo šalies kovos su užkrečiamosiomis ligomis agentūra. Daugiau pamokų buvo perkelta į lauką, ir manoma, kad tuo pačiu metu taikant griežtas sanitarines priemones pavyks išvengti užsikrėtimų skaičiaus didėjimo tarp darbuotojų.

Mokymasis lauke – viena iš mišriojo mokymosi sudedamųjų dalių. Minėtas mokymosi metodas nuo praėjusių metų pradėtas plačiai taikyti mokykliniame ugdyme.