Mišriojo mokymosi pradžiamokslis: kaip atrodo praktiškai, kur ir kaip jis vyksta

Mišrusis mokymasis nėra naujiena mokykliniame ugdyme, bet daugiau dėmesio sulaukė ir buvo įvestas uždarius mokyklas dėl COVID-19 pandemijos, kai siekta, kad mokymasis nenutrūktų, o mokiniai neprarastų motyvacijos ir dalyvautų ugdyme. Šiame straipsnyje trumpai pristatysime, kas yra mišrusis mokymasis, vildamiesi, kad tai įkvėps mokytojus jį išbandyti ir paieškoti tokio derinio, kuris tiktų jų mokiniams.

Kas yra mišrusis mokymasis?

Pasak Europos Komisijos, mišrusis mokymasis yra mokymo ir mokymosi procesas, kuriame susipina įvairūs veiksniai:

• mokymosi aplinka (namai, internetinė erdvė, mokykla ir kt.);
• gebėjimų lavinimo procesas (mokymasis visą gyvenimą ir profesinis);
• jausmų sritis (motyvacija, pasitenkinimas, demotyvacija, frustracija); ir
• žmonės (mokiniai, mokytojai, tėvai, kiti darbuotojai).

Kaip šiame vaizdo įraše aiškina Michaelas Hallissy, mišrusis mokymasis gali būti lyginamas su kokteiliu, kurio sudėtį ir priedus pedagogai turi apgalvoti, o nuo to, kaip jie derinami, gaunamas vis kitas mišinys.

Kaip mišrusis mokymasis atrodo praktiškai?

Pirmas žingsnis – suprasti savo auditoriją. Mokytojai turi atsižvelgti į mokinių mokymosi brandą, jų technologijų valdymo įgūdžius, pasirengimą mišriajam mokymuisi, kuriam reikia gebėti dirbti savarankiškai, ir jų namų aplinką, veikiančią bet kokį nuotolinį mokymąsi.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad laikas, kurį mokiniai praleidžia mokydamiesi nuotoliniu būdu, padėtų jiems siekti rezultatų mokykloje, o užsiėmimai mokykloje padėtų darbui namuose. Mišrusis mokymasis nereiškia duoti daugiau namų darbų ar tiesiog aprūpinti internetinių išteklių baze. Mokymasis dviejose aplinkose turėtų būti integruotas, vienas kitą papildantis ir persidengiantis, o mokiniams turėtų būti suteikiama laisvės spręsti, kiek laiko, kur ir kokiu tempu mokytis (Maxwell, 2016; Staker & Horn, 2012).

Kokį modelį pasirinkti?

Panagrinėkime skirtingus mišriojo mokymosi modelius, kurie galėtų padėti jums parengti savo kontaktinį ir nuotolinį ugdymą derinantį mišriojo mokymosi variantą.

Vienas žinomiausių ir paprasčiausių mišriojo mokymosi modelių yra „atvirkštinė klasė“. Pagal šį modelį mokiniai mokosi namuose, atlikdami užduotis ir klausydami paskaitų internetu, o pamokų laikas klasėje tuomet skiriamas praktikai arba projektams. Taip atsiranda daugiau galimybių personalizuotam mokymuisi, bet ir kyla sunkumų. David Calle, organizacijos „Unicoos" steigėjas ir 2017 m. kandidatas į Pasaulinio mokytojo apdovanojimą, vaizdo įraše dalijasi patarimais, kaip įveikti kliūtis, su kuriomis gali susidurti pamokas „apvertę“ mokytojai, ir pasiūlymų, kaip sėkmingai modelį įgyvendinti.

Taikant individualios rotacijos modelį, mokiniai keičia mokymosi stoteles ir užsiėmimus pagal savo poreikį, kaip pavaizduota toliau pateiktoje schemoje. Daugiau praktinių patarimų rasite šiame straipsnyje.

Pav. www.all-languages.org.uk

Pagal lankstųjį modelį turinys ir paaiškinimai daugiausia pateikiami internetu, taip, kaip ir „atvirkščioje klasėje“, o mokytojas teikia pagalbą vietoje „pagal poreikį tokiais formatais kaip aiškinimas mažoms grupelėms, grupiniai projektai ir individualus konsultavimas“ (Watson et al., 2014). Paveikslėlyje matyti lanksčiojo modelio pavyzdys.

Pav. www.blog.commlabindia.com

Dar vienas vertas paminėti mišinys yra savarankiškas mišrusis modelis, kurį taikant įprastas mokyklines pamokas mokiniai sutvirtina papildomais internetiniais kursais, kuriuos patys pasirinko ar kuriuos parekomendavo mokytojas atsižvelgdamas į mokinių interesus ar poreikius.

Aptartus modelius gerai apibendrina šis vaizdo įrašas, kuriame jie išsamiai išnagrinėti ir išryškinti kiekvieno pranašumai. Tačiau atminkite, kad tai tik keli pavyzdžiai – galimų derinių įvairovė beribė!

Kaip mokomasi

Pasirinkus mišriojo mokymosi modelį, reikia paplanuoti, kaip bus mokomasi. Tolesniame vaizdo įraše Diana Laurillard supažindina klausytojus su šešiais mokymosi tipais pagal ABC dialoginį modelį (angl. Conversational Framework).

Jais remdamiesi, mes, mokytojai, tuomet turėtume apsvarstyti, ko norime, kad mokiniai pasiektų, ir kokias veiklas galime panaudoti. Taip pat turime apgalvoti, ar šios veiklos vyks sinchroniškai ar asinchroniškai.

Daugiau skaitykite čia.