LL3 deleguota Lietuvos atstovė – apie Pasaulinį švietimo lyderystės simpoziumą

2019 m. rugsėjo 25–27 d. Cuge (Šveicarija) vyko Pasaulinis švietimo lyderystės simpoziumas (angl. World Education Leadership Symposium). Šio svarbaus lyderystei skirto renginio tema – „Atsakinga lyderystė – poreikiai, realybė, galimybės“ (angl. Responsible Leadership – Demands, Reality, Possibilities). Jame dalyvavo projekto „Lyderių laikas 3“ deleguota Lietuvos atstovė, projekto partnerio, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Švietimo lyderystės programos dėstytoja, „Lyderių laiko“ lektorė Jolita Butkienė.

Projekto deleguota simpoziumo dalyvė pateikė komandiruotės ataskaitą ir pasidalino patirtimi iš Pasaulinio švietimo lyderystės simpoziumo.

„Šiame renginyje dalyvavo 850 dalyvių iš 65 šalių. Simpoziume įvairiose darbo grupėse buvo pristatyta 220 pranešimų. Simpoziumas vyko anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Pirmąją simpoziumo dieną plenariniuose posėdžiuose ministrai, atsakingi už švietimą, ir įvairių švietimo organizacijų atstovai pažymėjo, kad atsakomybę už švietimo kokybę turi prisiimti ir dalintis mokyklos kartu su aukštesnėmis valdžios institucijomis. Valdžios institucijos turi užtikrinti reikiamą politinę paramą, aprūpinimą ištekliais, mokyklos turi užtikrinti mokymo ir mokymosi kokybę.

Susanne Hardmeier, viena iš Šveicarijos kantonų ministrų konferencijos ministrių, pažymėjo, kad visi partneriai (besimokantieji, mokytojai, tėvai, mokyklos vadovybė, politikai) turi dalintis atsakomybe už mokymosi sėkmę, o mokymosi sėkmė turėtų būti suprantama plačiau nei mokymosi rezultatai. Mokytojai turėtų prisiimti atsakomybę už profesionalų klasės valdymą, dalyvavimą mokyklos veiklose. Diskusijose nuskambėjo mintis, kad turėtų būti matuojamas švietimo sektoriaus efektyvumas, o ne mokymo ir mokymosi kokybė, nes mokymosi rezultatai nėra matomi iškart, todėl jų matavimas dažnai neatspindi tikrosios būklės. Taip pat buvo pabrėžiama politinio palaikymo svarba mokyklų direktoriams.                                                    

Pasisakymuose buvo diskutuojama šiais klausimais: ką reiškia mokykla įvairiose šalyse? Kas atsakingas už kokybę? Kaip dalintis atsakomybe? Daugiau ar mažiau valstybės įsitraukimo į mokymo(si) procesus? Kaip mokykla skatina atsakingąją lyderystę? Kiek socialinės atsakomybės yra mokymosi programose, mokymosi procesuose, kasdienėse praktikose? Kiek patys mokytojai, mokyklų vadovai savo pavyzdžiu puoselėja atsakingosios lyderystės plėtrą mokyklose?

Dalyviai pažymėjo, kad darnaus vystymosi, atsakomybės klausimai nepakankamai integruoti į mokymosi turinį ir metodus. Pasisakymuose teigta, kad būti atsakingam už mokymąsi – tai spręsti dažnai prieštaringas problemas ir atsižvelgti į įvairių suinteresuotųjų šalių poreikius. Atsakingoji lyderystė – tai gebėjimas toleruoti nežinomybę ir nepastovumą sprendžiant kompleksiškas strategines ir sistemines problemas. Norint kurti „kitokias praktikas“, vedančias į sėkmę, reikia kūrybingumo ir inovatyvaus elgesio. Šia atsakomybe turi dalintis visos suinteresuotosios šalys visuose lygmenyse.

Darbo grupių pristatymuose buvo nagrinėjama atsakomybės problema, pavyzdžiui: kaip sukurti pasitikėjimu grįstus santykius tarp mokinio ir mokytojo? tarp mokytojo ir mokytojo? tarp mokytojo ir vadovo? kaip derinti kontrolę ir pasitikėjimą?

                                                  

Prof. dr. Stephan’as Gerhard’as Huber’is pristatė ką tik prasidėjusį tęstinį tyrimą, kuriame dalyvauja 12 šalių. Siekiama ištirti, kaip rengiami mokytojai, kaip palaikoma jų profesinė kompetencija, kaip kuriamos besimokančių mokytojų bendruomenės.

Grupė Švedijos muzikos mokyklos mokytojų-tyrėjų pristatė savo mokyklos vystymo projektą ir papasakojo apie sunkumus, su kuriais susidūrė. Jų mokykla Švedijoje yra vertinama geriausiai, todėl mokytojų pasipriešinimas pokyčiams buvo didžiulis (kodėl reikia keistis, jei esame geriausi?). Tyrėjai nurodė problemas, kurias aptiko nuodugniau paanalizavę geriausios mokyklos praktikas, pavyzdžiui: bendradarbiavimo ir bendravimo stoka, individualistinis požiūris į sėkmę ir nesėkmes ir t. t. Kalbėta apie projekto pamokas ir rezultatus, apie bendravimo ir bendradarbiavimo naudą, apie tai, ko kitos mokyklos galėtų pasimokyti iš geriausia vadinamos mokyklos. Kad mokykla darniai vystytųsi, būtina užtikrinti pokyčius, atsižvelgiant į pokyčius aplinkoje, ir išlaikyti vertingąsias praktikas.

                    

Kituose pristatymuose buvo pabrėžiamas mokytojų profesinio tobulėjimo būtinumas. Buvo teigiama, kad būtinas ne tik profesinis mokytojų ugdymas, bet ir karjeros ugdymas. Mokytojai negeba ugdyti kūrybingų mokinių, gebančių prisitaikyti neapibrėžtumų pilname pasaulyje, nes jų pačių karjera šito neišmokė.

Pristatymuose diskutuota apie mokyklos vadovo vaidmenį, kuriant besimokančiąsias bendruomenes, ugdant mokytojus lyderius. Taip pat buvo pabrėžta, kad būtina sudaryti galimybes mokytis ir pačiam mokyklos vadovui. Buvo aptariami ir lyginami reikalavimai, keliami norintiesiems tapti mokyklų vadovais.

Pagrindinės įžvalgos:

1. Mokyklos ir tyrėjai (universitetų darbuotojai) turi bendradarbiauti vykdydami įvairius projektus ir atlikdami tyrimus. Būtina veikti, žinoti nepakanka, žinias reikia įdarbinti per veiklos tyrimus, kurių rezultatais būtų grindžiami pokyčiai švietimo organizacijose.

2. Būtina plėtoti ne tik profesines, bet ir bendrąsias mokyklų vadovų ir mokytojų kompetencijas, nes esama mokytojų patirtis nėra pakankama išugdyti mokinius, gebančius prisitaikyti kintančioje, neapibrėžtoje aplinkoje.

3. Atsakomybę už ugdymo rezultatus turi prisiimti ir dalintis visos suinteresuotosios šalys: besimokantieji, tėvai, mokytojai, mokyklos vadovas, valdžios institucijos.

REZULTATŲ SKLAIDA:
Pagrindinės simpoziume aptartos švietimo institucijų tobulinimo kryptys bus pristatytos per „Lyderių laiko“ neformaliąsias studijas Šilutėje ir Radviliškyje lapkričio 6–7 ir 13–14 dienomis.

Jolita Butkienė

Komandiruotės ataskaita prisegta apačioje