Lentvario jaunimas ir projektas „Čiotkai“

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, viena iš didesnių problemų yra išlikusi diskriminacija ir lyčių nelygybė. Lentvario jaunimas neapsikentė ir pradėjo su šia problema kovoti savarankiškai. Jie  susibūrė į grupę ir pradėjo regzti planus, kaip Lentvarį paversti gražesniu ir tolerantiškesniu miestu, kuriame kiekvienas būtų priimtas toks, koks yra. Taip gimė idėja solidarumo projektui „Čiotkai“. Projekto koordinatorei pasakius, kad žmonėms reikia ko nors „čiotko“, pavadinimas taip ir prilipo toks.

Projekto organizatoriai teigia, kad gyvendami mažame miestelyje jauni žmonės patiria didelį nesusikalbėjimą ir jaučia bendradarbiavimo trūkumą savo bendruomenėje. Amžiaus, rasės ir lyties diskriminacija yra pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria jaunas žmogus savo bendruomenėje. Jeigu į miestelį atvyksta kitos rasės žmonės (pvz. juodaodžiai), jie patiria tiesioginę žodinę ar net smurtinę diskriminaciją. Taip pat ši bendruomenė skeptiškai žiūri į merginas, kurios žaidžia futbolą ar mėgsta kitas sporto šakas. „Šios opios problemos vyrauja Lentvaryje jau kelis metus, tą patyrėme ir mes, ir jaunesni mūsų draugai, tą patiria, broliai, sesės, kurie dar tik pradėjo lankyti mokyklą“, – sako organizatoriai.

Apie projekto naudą, iššūkius ir veiklas kalbiname vieną iš vienuolikos iniciatyvinės grupės narių, moksleivę  Kamilę Baliukonytę, kuri šiam projektui skyrė daug savo laiko ir rūpinosi, kad Lentvaris būtų vis geresnis. Šio tikslo siekia visi vienuolika „Čiotkai“ narių, gyvenančių Lentvaryje ir Rūdiškėse.

Labas, Kamile. Galbūt gali papasakoti, kokias veiklas vykdote ir kaip jomis stengiatės mažinti diskriminaciją ir nelygybę?

Organizuojame sporto varžybas, į kurias stengiamės įtraukti įvairaus amžiaus žmones, bandome daryti mišrias komandas, kad jaunesni nesijaustų diskriminuojami. Žiemos metu organizavome akciją, kurios metu rinkome kepures, šalikus ir pirštines nepasiturintiems. Taip skatindami žmones pagalvoti apie kitus šaltu laikotarpiu. Organizavome paskaitą apie moterų teises, turėjome suplanavę paskaitas apie lyčių lygybę, afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimą JAV, tačiau dėl karantino jos buvo atšauktos.

Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriate projekto metu? Kaip stengiatės juos įveikti?

Turbūt dažniausiai kylantys sunkumai yra žmonių pasyvumas. Keblu įtraukti daug žmonių į mūsų veiklas. Kadangi esame vietinė jaunimo komanda, patiriame daug nepasitikėjimo iš vyresnių, sunku yra bendradarbiauti su įstaigomis. Stengiamės parodyti, kad kaip jaunimas sugebame daugiau nei iš mūsų tikimasi, kad esame organizuoti ir patikimi. Jeigu kažkas nepavyksta, ieškome alternatyvų. 

Kadangi jūsų projektas yra vykdomas jau metus laiko, ar matote projekto naudą miestelio gyventojams?

Žinoma matome, miestelių gyventojai susibendravo, mūsų veiklose dalyvauja įvairaus amžiaus ir lyties žmonių. Vis sulaukiame žinučių, ar bus daugiau panašių renginių ir kada bus.

Pabendravus su Kamile akivaizdžiai matome, kad jaunimas Lentvaryje nesiruošia sėdėti vietoje ir su kiekviena diena juda vis pirmyn, siekia, kad jų miestelis, vietovė taptų gražesni ir draugiškesni kiekvienam ten gyvenančiam ir atvykusiam. Viskas priklauso nuo mūsų iniciatyvumo ir užsidegimo keisti. Šiuo atveju, mes turėtume pasimokyti iš lentvariškių, kurie nenuleidžia rankų ir juda į priekį kurdami gražesnį miestelį ateities kartoms. Net ir tu, susibūręs su draugais, gali pradėti vykdyti solidarumo projektą ir keisti nusistovėjusią ir nusibodusią tvarką, kurti gražesnį rytojų ateities kartoms.

Šaltiniai: Eurodesk Lietuva.