Kūrybiškumo ugdymas taikant projektinį mokymąsi

Net ir po daugelį metų trukusių pedagoginių ir psichologinių tyrimų mokinių neretai prašoma įsiminti atitinkamos dienos pamoką, iš visų reikalaujama mokytis vienu tempu arba laikytis to paties požiūrio į pateiktą scenarijų. Ir priešingai, taikant projektinį mokymą mokiniai turi daugiau laiko skirti aktyviam prasmingų realaus pasaulio problemų sprendimui, išbandyti savo idėjas. Šiame straipsnyje pateikiamos trys iniciatyvos – sėkmingi projektinio mokymosi taikymo pavyzdžiai.

Kasdienis kūrybiškumas

Kasdienis kūrybiškumas – tai ir internetinė, ir „fizinė“ mokytojų rengimo iniciatyva, kurią organizuoja Suomijos Jyvaskylos universitetas. Šio projekto tikslas yra paskatinti kūrybiškumą ir naujoves kasdieniame mokyklos darbe. Jis vykdomas keturių Europos šalių (Vengrijos, Italijos, Rumunijos ir Nyderlandų) mokyklose. Projekto tikslai:

• aprūpinti mokytojus ištekliais ir mokymo galimybėmis, reikalingais mokinių kūrybiškumui ugdyti;
• paskatinti mokytojus ir jų mokinius savo mokyklose užsiimti naujoviška veikla ir ją skatinti;
• nustatyti ir skatinti kūrybiškumo ugdymo metodus bei iniciatyvas, daugiausia dėmesio skiriant kasdienei naujovių aplinkai mokykloje ar klasėje;
• sudaryti galimybes mokytojams ir mokiniams lavinti vaizduotę bei apmąstyti taikomą pedagogiką ir mokymosi strategijas.

Projekto „Kasdienis kūrybiškumas“ rezultatai:

• kūrybiškumą ir tobulėjimą reikia vertinti;
• internetinė interaktyvi mokytojų savarankiško vertinimo priemonė;
• mišrūs mokymo kursai mokytojams, kaip skatinti kūrybiškumą savo mokykloje, apimantys mokymo praktiką;
• vadovas mokytojams apie kasdienį kūrybiškumo ugdymą ir kūrybinių išteklių kūrimą remiantis Suomijos švietimo modeliais;
• rekomendacijos mokytojams, kaip spartinti kūrybiškumą ir naujoves savo mokyklose ir bendruomenėse.

Per dvejus šio projekto įgyvendinimo metus, jame tiesiogiai dalyvavo dvidešimt mokytojų, o 200 mokytojų pasinaudojo nacionaliniais mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarais. Šios medžiagos pritaikymas ir kūrybiškumą skatinančių metodų bei priemonių įgyvendinimas kasdieninėje praktikoje gali turėti įtakos keturiems tūkstančiams 6–15 metų amžiaus besimokančiųjų. Projekto tikslas yra pritaikyti suomiškąjį modelį didesniame skaičiuje mokyklų ir pasidalyti juo su daugiau mokytojų bei kitų švietimo sistemos subjektų visoje Europoje.

Noras

Projekto „Noras“ dalyviai susiduria su sudėtingais švietimo iššūkiais, tarp jų yra ir mokiniams gresianti atskirtis. Šiuo atveju tenka spręsti du uždavinius: suteikti mokiniams reikiamų įgūdžių, kad jie galėtų sėkmingai siekti profesinės karjeros, ir kurti tolerantiškesnę bei įtraukesnę visuomenę. Svarbiausi projekto tikslai:

• padėti jaunimui geriau suprasti jaunų žmonių socialinės įtraukties svarbą;
• padėti mokiniams įgyti naujų įgūdžių taikant projektinio mokymosi metodą;
• remti asmeninį ir profesinį darbuotojų tobulėjimą, visų pirma, gerinti įvairių atskirtį patiriančių grupių, tokių kaip migrantų kilmės ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, įgūdžiusbei įtrauktį.                                                                                                                                      

Praktiškai įgyvendinant projektą mokiniai tiria esamą socialinę atskirtį savo šalyse ir rengia „minčių lietų“, diskutuoja bei sprendžia, kokias užduotis parengti. Po to jie sudaro biudžetą ir įgyvendinimo tvarkaraštį. Apibrėžę atitinkamus savo projekto vertinimo kriterijus, jie turi juos pritaikyti mokyklose partnerėse. Galiausiai, mokiniai dalijasi projekto rezultatais, pavyzdžiui, ruošdami bukletus, vadovus arba skaitmeninį žurnalą.

Kūrybiška mokykla

ES didėjant nedarbui ir trūkstant galimybių, projektu Kūrybiška mokykla siekiama gerinti piliečių įgūdžius, daugiausia dėmesio skiriant kūrybiškumui ir kritiniam mąstymui. Lavindami aukštesnio lygio mąstymo įgūdžius, jaunuoliai galės geriau rasti socialinių, emocinių ir ekonominių problemų sprendimus tiek asmeniškai, tiek platesnio pasaulio kontekste. Pagrindiniai šio projekto naudos gavėjai yra pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojai, kurie galės lengviau taikyti kūrybiškumą ir kritinį mąstymą skatinančias pedagogines strategijas.

Vykdant Kūrybiškos mokyklos projektą rengiami mokymosi moduliai vaikams ir pedagogams, taip pat skatinamas savarankiškas mokymasis, ugdomi kritinio bei vizualaus mąstymo įgūdžiai. Siekiant šio tikslo, projekte naudojamas kultūros paveldo turinys, kurį pateikia organizacijos partnerės. Vykdant projektą taip pat tiriamas skaitmeninio kultūros paveldo mobilizavimas ir kūrybinių erdvių panaudojimas siekiant sukurti neįprastas ir įdomias mokymosi galimybes. Kūrėjų erdvės naudojamos kaip galimo darbo zonos bendruomenėje, kuriose gali susitikti, bendrauti ir bendradarbiauti bendrų technologijų, mokslo, kultūros paveldo ir meno interesų turintys žmonės.

Schooleducationgateway.com informacija