Kodėl švietimui holokausto tema naudojama grožinė literatūra, kai yra autentiškų liudijimų?

Viename iš kelių liudijimų apie Eternal Echoes vyresnio amžiaus moteris, išgyvenusi holokaustą, pasakoja savo gyvenimo epizodus. Grupė švedų mokinių, paauglių berniukų ir mergaičių, įdėmiai klausosi moters pasakojimo apie vaikystę tolimoje Lenkijoje.

Ji toliau jiems pasakoja, kaip šeimos gyvenimas mažame Osvencimo miestelyje staiga nutrūko, kai nacių režimas ir jų kolaborantai nusprendė, kad penkiolikmetė Lea, jos motina Szprinca, tėvas Jonahas ir broliai bei seserys kelia grėsmę visuomenei.

Vaizdo įrašą žiūrėti čia

Mokinius iš tikrųjų patraukia autentiški liudijimai žmonių, kurie išgyveno holokaustą. Kiekvienas žmogus turi unikalią istoriją, kuri abstrakčią statistiką paverčia detaliais pasakojimais ir praturtina mokinių supratimą apie holokaustą.

Nagrinėdami įvairius skirtingos kilmės ir patirties vyrų ir moterų liudijimus, galime daugiau sužinoti apie žydų gyvenimą Europoje prieš karą. Keliaudami kartu su kiekvienu žmogumi per visus priespaudos etapus, suprantame, kaip nacių politika paveikė kiekvieną žydą, kad ir kur jis gyventų.

Iš dalies ar visiškai išgalvotos istorijos, tokios kaip Holivudo filmai ir įvairios programos, yra populiarūs švietimo holokausto tema šaltiniai. Tačiau manome, kad, norėdami mokytis iš šio istorijos laikotarpio ir jį apmąstyti, mokytojai ir mokiniai turi suprasti nacių režimo politikos sudėtingumą ir antisemitizmo vaidmenį visuomenėje. Kiekvienas liudijimas turi būti pateiktas kontekste, paremtas autentiškais dokumentais ir nuotraukomis.

Jaunimas turi gilintis į klausimą „kodėl ir kaip“. Vienas geriausių būdų yra išklausyti ir apmąstyti autentiškus žmonių, patyrusių persekiojimus, liudijimus.

Lena Jersenius, Švedijos komitetas prieš antisemitizmą, yra „Erasmus +“ projekto Interaktyvi visapusiška holokausto švietimo priemonė (ICTHE) koordinatorė.

Schooleducationgateway.eu informacija