Klimato kaita žaliojoje planetoje

Klimato kaita – didžiausia šių laikų problema. Besikeičiančios oro sąlygos kelia grėsmę sveikatai bei efektyviam gamtos išteklių paskirstymui. Visi svarbiausi veikėjai, kaip: Jungtinės Tautos ar Europos Sąjunga, bando atrasti efektyvias strategijas sumažinti klimato kaitos žalą ir kovoti su globalia problema kol ši netapo katastrofa.

Virginijus Sinkevičius – jauniausias eurokomisaras, atsakingas už aplinką, vandenyną ir žuvininkystę, sutiko pasidalinti mintimis apie karjeros iššūkius ir supažindinti jauną žmogų su priemonėmis, kuriomis siekiama pakeisti planetos klimato ateitį. V. Sinkevičius aktyviai dalyvauja teikdamas Europos Komisijos žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kurio tikslas yra sumažinti verslo priklausomybę nuo gamtinių išteklių, suteikti daugiau teisių vartotojams ir sumažinti pramonės poveikį aplinkai.

Jūs tapote jauniausiu eurokomisaru Europos Komisijoje. Kokia jūsų karjeros sėkmės paslaptis? Ką patartumėte jaunam žmogui, kuris dar tik pradeda savo karjeros kelią? 

Man atrodo, kad norint pasiekti gerų rezultatų būtina nebijoti dviejų dalykų: atsakomybės ir klaidų. Mūsų visuomenėje dar gajus požiūris, kad žmogus, kuris bandė, bet kuriam nepavyko sukurti verslo, naujo technologinio sprendimo ar pan., yra nevykėlis. Taip nėra. Mes matome daug sėkmės istorijų, tačiau dažniausiai nematome, kiek garažų buvo sudeginta bandant kažką sukurti prieš milijonus „sukrovusį“ išradimą, kiek kartų žinomi verslininkai bankrutavo, kol sukūrė sėkmingus verslus. Kiekvienam turėtų būti leista klysti ir mokytis iš savo klaidų. Jaunajai kartai to ir linkiu – nebijoti klysti ir mokytis.

Kaip įsivaizdavote savo karjerą, kai buvote pirmo kurso studentas? Gal jau tada svajojote tapti Europos Sąjungos politiku?

Vaikystėje norėjau tapti karininku. Ne vienerius metus buvau Lietuvos šaulių sąjungos narys, planavau stoti į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Ir nors po to gyvenimas ir karjera susiklostė kitaip, vertybės ir žinios, kurias įgijau, yra neįkainojamos.

Visgi ko tikrai niekada neplanavau, tai tapti politiku. Juolab nesvajojau apie komisaro portfelį. Kai kuriuos dalykus turi planuoti, o kai kurie įvyksta tiesiog kantriai ir sąžiningai dirbant tau patikėtą darbą.

Anksčiau buvote LR ūkio ministras. Koks buvo pereinamasis laikotarpis, kuomet tapote eurokomisaru? Kokie darbo skirtumai ir panašumai Lietuvoje ir Europos Komisijoje?

Pereinamasis laikotarpis buvo sudėtingas keliais aspektais. Pirma, per gana trumpą laiką reikėjo įsigilinti į naują ir pakankamai plačią sritį: nuo žvejybos kvotų iki oro užterštumo, nuo biologinės įvairovės iki clean tech sprendimų ir mėlynų investicinių fondų. Dalį man paskirto portfelio temų išmaniau pakankamai neblogai, nes jos persidengė su mano kaip ekonomikos ir inovacijų ministro portfeliu, tačiau didesnioji dalis buvo visiška nauja. Antra, kadangi rudenį sulaukėme šeimos pagausėjimo, į Briuselį išvažiavau be šeimos ir tik po gero mėnesio kartu įsikėlėme į naujus namus. Būti toli nuo šeimos yra sudėtinga, tad tai taip pat prisimenu kaip vieną sudėtingesnių pereinamojo etapo detalių. 

Ką reiškia būtų jauniausiu eurokomisaru? Su kokiais sunkumais susiduriate? Kaip į jus žiūri kolegos? Koks būtent Jūsų darbas būnant Europos Komisijoje? Kas jame įdomiausia ir ko jis išmokė Jus?

Jaunas amžius nei tuomet, kai dirbau ministerijoje, nei dabar Europos Komisijoje nėra nei privalumas, nei trūkumas. Tai, kad esi jauniausias ministras ar komisaras, būna įdomu pirmas kelias savaites, o paskui tave priima pagal tai, kokias idėjas tu atsineši, kokius sprendimus pasiūlai ir priimi, ar esi atviras diskusijai.

Aš esu lietuvis, aš esu europietis, tad už savo šalį bei Europą esu ir būsiu atsakingas nepriklausomai nuo amžiaus. Pagrindinės man patikėtos atsakomybės apima bioįvairovės strategijos iki 2030 metų parengimą ir įgyvendinimą, žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimą, nulinės taršos ambicijos įgyvendinimą. Man patikėta užtikrinti, kad žvejyba nealintų jūrų ir vandenynų, o žvejų ir pakrančių bendruomenės klestėtų ilgus metus. Šiandien tai yra mano tikslai ir tuo pačiu pamokos.

Jungtinės Tautos teigia, kad jei situacija nesikeis, klimato kaita sukels žmonėms pavojų ir aplinka taps mums nesaugi. Kokių veiksmų galėtų imtis kiekvienas iš mūsų, kad padėtų pakeisti dabartinę situaciją?

Tiesą sakant, ne kas nors kitas kaip tik kiekvieno iš mūsų veiksmai ir gali padėti išvengti baisiausio scenarijaus ir išsaugoti planetą ateities kartoms. Būdų tam yra įvairių. Pavyzdžiui, didžiąją dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų Lietuvoje išmeta automobiliai. Jei daugiau važinėtume dviračiais, paspirtukais, viešuoju transportu ar vaikščiotume, oro užterštumas mažėtų. Jei dažniau taisytume elektronikos prietaisus, baldus, drabužius ir toliau juos naudotume, o ne išmestume ne tik sutaupytume pinigų, bet ir taptume mažiau priklausomi nuo gamtinių išteklių, sumažintume poveikį aplinkai. Galų gale plastikinių pakuočių, vienkartinių maišelių, šiaudelių ar stiklinių atsisakymas taip pat duotų nemenką efektą.

Šiuo metu Europos Sąjungos institucijos skatina imtis precedento neturinčių veiksmų, kad būtų sumažinti klimato atšilimo padariniai. Ar manote, kad Europos Sąjungos sėkmingai vykdo Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus kitų kontinentų lygmenyje? Galbūt reikėtų imtis daugiau / kitokių veiksmų?

Europos Sąjunga nusprendė tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, tad Europa dar kartą įrodo, kad yra savotiškas pasaulio „thinktankas“ ir ideologinis lyderis. Europos žaliasis kursas yra ta idėja, kuri jau dabar sklinda plačiai po pasaulį. Neabejoju, kad toliau įgyvendindama žaliąjį kursą Europa savo geru pavyzdžiu, savo sėkmės istorija paskatins kitus žemynus dar sparčiau eiti tuo keliu.

Antra, vis dar galvojama, kad kova su klimato kaita yra priešprieša ekonomikos augimui. Europa pasiryžusi įrodyti, kad žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuri ne tik išsaugos šią planetą ateities kartoms, bet ir padės augti ekonomikai. Kai tai rodys ne tik analizės, skaičiavimai, bet ir Europos pavyzdys, žalioji banga nuvilnys po visą planetą.

Europos Komisija, atsižvelgdama į Paryžiaus susitarimą, išsikėlė tikslą per 30 metų (iki 2050 m.) sumažinti teršalų kiekį iki 0. Kaip manote ar tai reali vizija, ar naivi viltis? O galbūt šiems tikslams reikia daugiau laiko?

Privalu suprasti, kad laiko nebėra. Klimato kaita neprasidėjo nei vakar, nei užvakar. Pasaulis ilgai atidėliojo klimato kaitos problemos sprendimą ir ilgiau to daryti nebegalima.

Europos žaliasis kursas yra reali vizija, kuri ir padės pasiekti, kad Europa iki 2050 metų taptų klimatui neutraliu žemynu. Aš visuomet sakau, kad idėja vertinama rimtai tuomet, kai šalia jos atsiranda eilutė, rodanti, kiek finansų planuojama skirti jai įgyvendinti. Tai neužilgo po to, kai pristatytas Europos žaliasis kursas, buvo paskelbta ir apie teisingo perėjimo mechanizmą, kurį iki 2030 metų sudarys 7,5 mlrd. eurų ir kuris padės Europos Sąjungos šalims narėms įgyvendinti klimato kaitos tikslus. 

Be to, turėkime omenyje, kad šiam ambicingam tikslui įgyvendinti skirta 30 metų. Pasaulis prieš 30 metų atrodė visiškai kitaip. Aš tikiu, kad po 30 metų pasaulis irgi atrodys kitaip ir jis bus žalias.

Kokie Jūsų akimis būtų Europos žaliojo kurso gairių privalumai ir trūkumai? 

Kai kalbame apie sveikos planetos, mūsų gyvenamosios aplinkos išsaugojimą, mes taip pat kalbame apie žmonių sveikatą. Nuo oro užterštumo sukeltų ligų kasmet miršta apie 400 tūkst. žmonių. Ir tai tik Europoje.

Išsaugotos gyvybės ir žmonių sveikata yra didžiausia pergalė, tačiau yra gausybė kitų galimybių, kurias suteikia Europos žaliasis kuras: galimybė Europos verslui būti mažiau priklausomam nuo iš trečiųjų šalių atvežamų išteklių, mažiau mokėti už elektrą, gaunamą iš alternatyviosios energetikos šaltinių, valgyti sveikesnį maistą ir kita. Vargu ar pavyktų išvardinti visus teigiamus efektus, kuriuos atneš žaliasis kursas. Trūkumas vienas – kad tai pasiektume, turėsime keisti savo įpročius, gyvenimo būdą. Dažnai tai būna psichologiškai sudėtingas procesas, bet šiuo atveju, manau, kad vertas rezultato, kurį pasieksime.

Kaip 2050 gyvens šiuo metu auganti karta? Kas laukia jos?

Manau, kad žaliasis pokytis, apie kurį pastaruoju metu daug diskutuojama, ir įsivaizdavimas, kaip atrodys Europa ir greičiausia pasaulis 2050 metais, gali būti šiek tiek trikdantis vien dėl to, kad mes galvojame apie tai, kaip apie staigų pokytį. Tai tris dešimtmečius truksiantis procesas, per kurį užaugs visiškai nauja karta su visiškai kitokiu pasaulėvaizdžiu. Žaliojo kurso siūlomi sprendimai mums šiandien yra naujovė, tačiau šioje dvasioje užaugintai kartai tai bus kasdienybė. Tiek jie, tiek mes po 30 metų stebėsimės šiandieniniais mūsų įpročiais taip, kaip šiandien stebimės 2050 metų vizija.

Kokia Jūsų nuomonė apie aplinkosaugos aktyvistę Gretos Thunberg ir jos pasisakymus klimato kaitos klausimais?

Greta neabejotinai ryškiausia žaliojo pokyčio įkvėpėja ir ryškiausia figūra. Tačiau pokyčio nori milijonai europiečių: nuo jaunimo, kurie turės gyventi besikeičiančio klimato planetoje, iki senjorų, kurie viliasi palikti švaresnę planetą ateities kartoms. Europos Komisija ne tik juos girdi, bet ir yra kartu su jais savo iniciatyvomis ir darbais.

Ką galvojate apie „Fridays For Future“ judėjimą? Ar tai sėkminga akcija? 

Aš neskirstyčiau, kuri nevyriausybinė organizacija ar judėjimas yra sėkminga, kuri ne. Visų jų ir kiekvieno aktyvaus europiečio pastangos lėmė tai, kad šiandien Europa juda žaliuoju kursu, kad Europos Komisijos parengtas žaliasis kursas buvo pozityviai sutiktas ir Europos Parlamente ir Europos Vadovų Taryboje. Bendros pastangos davė rezultatą. 

Viename interviu čekų politikas ir Europos Parlamento narys Jan Zahradil teigė, kad jaunimo įsitraukimas dėl klimato kaitos gali sukelti skirtingų amžiaus grupių „karus“. Kaip tokią situaciją vertinate Jūs?

Aš manyčiau, atvirkščiai. Siekis kovoti su klimato kaita ir jos padariniais suvienija kartas. Viešose akcijose mes matome ne tik vaikus ir jaunimą, bet ir jų tėvus bei senelius, senjorus, kuriems rūpi planetos ateitis. Europos Komisijoje, Parlamente ir Vadovų Taryboje, patvirtinusiose Europos žaliąjį kursą dirba ne tik jauni žmonės. Galų gale dažnai susitinku su aplinkosaugos problemomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovus ir, patikėkite, tai labai įvairaus amžiaus žmonės. Aš manau, kad klimato kaitos problema yra aktuali ir vienija kiekvieną europietį, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties ar tautybės.

Ką Europos Komisijai reiškia jaunimo nuomonė? Ar atsižvelgiama į jauno žmogaus teikiamas idėjas?

Europa yra visų mūsų namai ir tai yra erdvė, kurioje suteikta teisė išsakyti savo nuomonę, įsitikinimus kiekvienam iš mūsų. Kiekvieno žmogaus lygybė prieš kitą yra Europos Sąjungos stiprybė. Tad Europos Komisijai kiekvieno europiečio nuomonė yra svarbi ir į ją atsižvelgiama. Europos Komisijos nariai, lankydami šalis nares, organizuoja piliečių dialogus, į kuriuos gali ateiti bet kuris žmogus ir pasidalinti savo nuomone, užduoti klausimą komisarui. Karantino sąlygomis tokie dialogai vyksta internetinėje erdvėje. Dažniausia piliečių dialoguose dalyvauja jaunimas, tad mano kartos balsas yra girdimas.

Šaltiniai: Eurodesk Lietuva.