Kalbos specialistai: užsienio kalbos gali padėti atrasti lietuvių kalbos grožį

Ekspertų teigimu, kalbos yra tarsi gyvi organizmai, kurie nuolat keičiasi ir prisitaiko prie juos supančios aplinkos. Tam įtaką daro įvairūs skoliniai, žargonas, tačiau būdų, kaip atskleisti ir išsaugoti kiekvienos kalbos grožį ir lobyną, yra nemažai. Minint Europos kalbų dieną, Lietuvoje žinomi šios srities specialistai dalijasi įžvalgomis, kodėl reikia mokytis užsienio kalbų, ir kaip atrasti tiek jų, tiek savosios kalbos grožį.

Jau 20 metų Kaune gyvenantis ir didžiąją dalį lietuvių kalbos subtilybių įvaldęs italas filologijos mokslų daktaras Vytauto Didžiojo universiteto docentas Stefano M. Lanza gali objektyviai iš šalies pažiūrėti, ką šiais laikais išgyvena tiek mūsų valstybinė, tiek ir kitų šalių kalbos.

„Mane žavi idėja puoselėti ir saugoti kalbą, tačiau žmonės, deja, kuo toliau, tuo labiau praranda ryšį su ja, jos nebevertina. Tą patį galiu pasakyti ir apie italų kalbą. Žmogaus žodynas yra skurdus – kalboje turime 100 tūkst. žodžių, o išsiverčiame vos su 800. Todėl reikia ieškoti būdų, kaip jį galėtume plėsti, panaudoti kiek įmanoma daugiau mokamų kalbų lobyno“, – teigia dr. Stefano M. Lanza, skaitęs pranešimą trečiadienį Kaune įvykusiame Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Kauno technologijos universiteto renginyje, skirtame Europos kalbų dienai.

Kalbos padeda išeiti iš savo valstybės ribų

Vis dėlto ekspertas akcentuoja ir tai, kad svarbu mokytis ne tik savos, bet ir svetimų kalbų. Mat apsieiti be užsienio kalbų šiais laikais neįmanoma, o jų nauda – nepamatuojama.

„Mokėti kitą kalbą yra ir naudinga, ir malonu. Pasitenkinimą teikia vien tas faktas, kad gali bendrauti, susikalbėti su kitais, keliauti. Kaip teigė Aristotelis, žmogus yra socialus gyvūnas, be to, visi gyvename bendroje aplinkoje. Tad, kai norime bendrauti su kitais, kalba yra pagrindinė priemonė išeiti iš savo valstybės ribų“, – pasakoja dr. Stefano M. Lanza ir priduria, kad mokantis svetimos kalbos svarbiausia yra metodas ir motyvacija. O norint gerai ją išmokti, visų pirma, reikia gerai mokėti savo gimtąją kalbą.

Taip pat renginyje dalyvavęs Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius dr. Egidijus Stancikas papildo, kad mokėti kalbų labai svarbu ir profesiniame gyvenime: sutikęs tos pačios srities žmogų kitoje šalyje gali bendrauti profesionalia terminija, neapriboti vienas kito pažinimo, o galiausiai ir aptarti bendrų projektų perspektyvą.

„Būtų tobula mokėti visas kalbas. Tuomet tarp žmonių neegzistuotų jokių ribų, kurių nėra tokiose srityse kaip kad šokis, dailė, skulptūra ir pan. Be to, jei galėtume kalbėti kitomis kalbomis taip laisvai kaip lietuviškai, įvairių sričių profesionalai dažniau būtų kviečiami į bendrus projektus. O kalbant apie aktorius – jie dažniau būtų matomi mūsų teatro scenoje“, – mano Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius.

Kitų kalbų įtaka padeda suvokti savo kalbos grožį

Anot dr. E. Stanciko, tokios mažos šalies kaip Lietuva gyventojai besimokydami kitų kalbų gali imti labiau vertinti ir saviškę, suvokti jos unikalumą. Paradoksalu, tačiau geriau suprasti savo kalbos grožį gali padėti net ir į ją plaukiantys skoliniai.

Be žodžių atėjūnų neapsieinama ir žiniasklaidos virtuvėje, tvirtina trečioji renginio pranešėja – LRT kalbos redaktorė dr. Nerija Jodelienė. Mat spaudoje, radijuje ir televizijoje daugybė naujienų, pranešimų yra susiję ne tik su vietos, bet ir su užsienio aktualijomis. Tad rengiant laidas žurnalistams dažnai tenka sugalvoti ir pasiūlyti lietuvišką atitikmenį, kurį visuomenė galbūt priima ir pradeda vartoti plačiau.

„Skoliniai pas mus plaukia kasdien, tad žiniasklaida yra lyg kalbos laboratorija. Kiekvieną naują skolinį apžiūrime, sprendžiame, ar jis gali likti, galbūt sugalvojame lietuvišką atitikmenį, kurį visuomenė arba priima, arba ne. Tad, nors kitos kalbos daro mums įtaką, nereikia visko aklai iš kitų griebti. Lietuvių kalbos sąveika su kitomis kalbomis turi būti labai kūrybiška ir labai įdomi“, – mano pašnekovė.

Tačiau nors skolinių į mūsų kalbą ateina labai daug, dr. Stefano M. Lanza nemano, kad jie lietuvių kalbai padarys didelį poveikį.

„Tai nenurungs viso lietuvių kalbos lobyno. Be to, kuo labiau gėriesi savo kalba, tuo labiau nori atsikratyti svetimų žodžių, savoje kalboje tam tikram dalykui surasti atitikmenį ir jį naudoti kasdieninėse situacijose. Juk Jonas Jablonskis ne kartą yra pasakęs, kad maža garbė svetimomis kalbomis kalbėti, bet didi gėda savos gerai nemokėti“, – priduria lietuvių kalbą jau puikiai išmanantis italas.