Kaip vesti pamokas skaitmeniniu formatu? Lyderiai dalijasi savo patirtimi

Kovo mėnesio pabaiga Lietuvoje buvo vienas iš labai retų atvejų, kuomet įprastas gyvenimas, kokį žinome ir matome, smarkiai pasikeitė. Valstybėje paskelbus karantiną didelė dalis įmonių arba sustabdė arba perkėlė savo veiklas į skaitmeninį formatą. Mokinių paankstintos atostogos ir sustabdytas papildomas ugdymas kartu su būreliais tapo šaltu dušu visai švietimo sistemai, privertusiu skubiai spręsti esminę problemą – kaip skaitmenizuoti visą šalies ugdymą.

Šių įvykių pašonėje atsidūrė didžioji dalis Lietuvos būrelių: krepšinis, futbolas, šachmatų bei robotikos užsiėmimai – visos šios veiklos iki šiol veikė tik gyvo kontakto metu, tad didžiajai daliai būrelių vadovų teko sustabdyti savo veiklas, kol praeis karantino laikotarpis.

Viena iš populiariausių Lietuvoje popamokinius užsiėmimus organizuojančių įstaigų „Robotikos akademija“ susidūrė su šia problema itin skausmingai: sustabdžius veiklą, daugiau nei 130 žmonių kolektyvas liktų be darbo, o 7 000 vaikų Lietuvoje – be itin naudingo, mokyklos pamokas papildančio užsiėmimo.

Nors per savaitę skaitmenizuoti 6 metus gyvai vykstančius būrelius atrodė itin sudėtinga užduotis, antros karantino savaitės pabaigoje „Robotikos akademijos“ mokytojai savo mylimiems auklėtiniams jau veda antruosius kassavaitinius užsiėmimus, didžioji dalis iš 7000 akademijos mokinių toliau tęsia veiklas nuotoliniu būdu, o norinčiųjų prisijungti prie tokio formato užsiėmimų kasdien vis daugėja. Šiuo metu į nuolinius būrelius jau gali registruotis ir nauji klientai, daugiau informacijos čia. 

„Robotikos akademija“ – kaip tai pavyko padaryti?

„Išgirdus žinią, kad visos mokyklos bus uždaromos ateinančioms dviems savaitėms, atsižvelgus į prognozes, jog karantinas gali užsitęsti ir kelis mėnesius, mūsų kolektyve kilo šurmulys – nežinojome, ką daryti,“ – sako Lukas Kanapienis, „Robotikos akademijos“ Vilniaus padalino vadovas.

„Sustabdžius veiklą dviems mėnesiams, nežinia, ar po šio karantino turėtume galimybę prie jos sugrįžti, tad neturėjome pasirinkimo – savaitei sustabdėme savo veiklas ir pradėjome intensyviai dirbti, kad sukurtume visiškai naują būrelį, kuris kitomis priemonėmis ir sąlygomis veiktų tuo pačiu tikslu – auginti draugiškus išradėjus ir jų technologines, kūrybines kompetencijas bei problemų sprendimo įgūdžius.“

„Labai džiaugiamės, kad turime tokią aktyvią tėvų bendruomenę, kuri teigiamai sureagavo į mūsų pastangas ir davė labai stiprų grįžtamąjį ryšį, todėl išsprendėme didžiąją dalį techninių bei metodinių iššūkių, su kuriais artėjančiu periodu susidurs mokyklos,“ – tęsia Lukas Kanapienis.

„Robotikos akademijos“ patirtis mokykloms

„Žinome, kad su šiais iššūkiais susidurs visa mokyklų bendruomenė, tad labai norime pasidalinti savo patirtimi ir prisidėti prie mokytojų pastangų ekstremaliomis sąlygomis tęsti ugdymą“, – sako „Robotikos akademijos“ atstovas.

Pirmiausia, reikia susitaikyti su realybe – be mokymo nuotoliniu būdu neturime galimybių ugdyti vaikus, šiuo metu nėra jokio kito būdo organizuoti ugdymą be socialinio kontakto.

Susitaikius su padėtimi, reikia ją įvertinti: kokios mano galimybės pasiruošti pamokų vedimui nuotoliniu būdu, ar man reikia pagalbos, kur galėčiau ją rasti, kur galėčiau rasti reikiamą medžiagą, kaip ją pateikti?

Mokyklos bendruomenėje užtenka vieno žmogaus, kurio pagrindinė užduotis – paruošti skaitmeninio mokymo programą (dažniausiai naudojama – „Zoom“) ir padėti įdiegti bei išmokinti naudoti šią programą likusią mokyklos bendruomenę.

Skaitmeninio mokymo programos leidžia mokytojui valdyti klasę – išjungti mokinių mikrofonus, kameras, matyti, kuomet mokinys kelia ranką, bei turi įvairiausių išplėstinių funkcionalumų, kuriuos šiandien naudos 0,01% visų mokytojų, tad net neverta jų minėti.

Mokytojas turi pasiruošti sistemą kaip mokys savo mokinius:

• Nustatyti, kaip mokiniai ruošis pamokoms, iš kokių šaltinių rinks reikiamą medžiagą. Ar medžiaga bus pateikiama naudojant „Google“ dokumentus ir skaidres? Ar bus siunčiama per el. dienyną?
  
  
• Supažindinti savo mokinius su esama situacija. Mokinai yra tiek pat pasimetę, kiek jūs – jų pasaulis per dieną pasikeitė tikriausiai dar labiau nei mokytojui, tad jiems reikia išgirsti, kad mokytojas yra toje pačioje valtyje kaip ir jie patys, o bendra situacija suteikia artimą ryšį tarp mokytojo ir mokinių – šis ryšys bus pagrindinis progreso variklis artimiausiu laikotarpiu.
  
  
• Nustatyti aiškias taisykles, kuriomis nuo šiol vadovausitės dirbant skaitmenoje.
  Akademijoje turime pavyzdžius, kuomet mokytojai pradėjo užsiėmimus tinkamai nepaaiškinę vaikams kaip įjungti/išjungti mikrofoną arba kamerą, nenustatę, kada kalba mokytojas, kada mokiniai, kada laikas diskusijai, kuomet – užduoties atlikimui. Pamatėme, kad neįvedus aiškių taisyklių turėjome labai prastos kokybės būrelius, lyginant su tais, kuriuose mokytojai pirmiausia pradėjo nuo taisyklių įvedimo.
  
  
• Iš karto susitarkite dėl grįžtamojo ryšio – atsiliepimų iš mokinių pamokos pabaigoje, kad visa klasė pasidalintų savo įspūdžiais ir pasakytų savo nuomonę, kaip būtų galima patobulinti pamoką: šiuolaikiniai vaikai turi stipresnes technologines kompetencijas nei didelė dalis suaugusiųjų, nebijokite jų kritikos ir neatsisakykite pagalbos. Vaikai supranta, kad esate jų mokytojas, ne IT vadovas.
  
  
• Keliaukite į priekį po vieną žingsnį. Roma nebuvo pastatyta per vieną dieną, tad ir jūs nepradėsite vesti skaitmeninių pamokų su tokiu pat rezultatu ir kokybe kaip įprastai – keliaukite žingsnis po žingsnio, neskubėkite naudoti nežinomų funkcijų, kol neįsisavinote pagrindinių.
  
  
• Žvelkite pozityviai: joks žmogus nesitikėjo ir nebuvo pasiruošęs šiai situacijai, tad dėl jos ir nepergyvenkite – visi esame toje pačioje valtyje ir turime galimybę išmokti ką nors naujo, tad nenusiminkite, jei nepavyks iš pirmo karto, juk pamenate savo pirmąją vestą pamoką – ši buvo toli gražu ne tokio lygio, kokia yra dabar!
  
  

„Robotikos akademija“ noriai dalijasi savo patirtimi, tad jei mokytojams kyla įvairių klausimų, jie skatinami kreiptis tiesiai į akademiją, matydami klausimus, galėsime pateikti reikiamus atsakymus.

„Robotikos akademija“: kodėl tai įmanoma?

Kaip „Robotikos akademijai“ pavyko išspręsti iššūkį, kuris atrodo neįmanomas, ir negana to – planuoti augimą?

„Čia nėra jokio stebuklo,“– juokiasi „Robotikos akademijos“ atstovas. „Mūsų komandoje esantys žmonės į kiekvieną iššūkį žvelgia kaip į naują galimybę ir nebijo suklysti – kiekviena klaida yra nauja pamoka, o ją išmokus iš karto kyla veiklos kokybė“.

„Kita labai svarbi dalis – komunikacija. Jei būtume užsidarę dėžutėje ir neklausę, ką mums sako mūsų mokiniai, jų tėveliai, niekada nebūtumėme net priartėję prie šio iššūkio sprendimo. Be grįžtamojo ryšio esate tamsoje,” – dalinasi patirtimi atstovas.

Kas laukia ateityje?

„Robotikos akademijos“ atstovai dalinasi savo įžvalgomis apie netolimą ateitį: „Kaip ir visi mes nežinome, kiek laiko truks dabartinė situacija, tad ir toliau kursime ir tobulinsime pamokas, užduotis bei ieškosime naudingiausių įrankių, kuriuos galime tam pritaikyti, o išmoktomis pamokomis dalinsimės su mokyklų bendruomene. Tai įskiepyta mūsų vizijoje – tapti patraukliausiu švietimo partneriu Lietuvoje,“ – sako įmonės atstovas.

Šios savaitės yra iššūkis visiems Lietuvos gyventojams, įmonėms, mokykloms bei būreliams. Iš gerų pavyzdžių galime pasimokyti, kaip neigiamą situaciją pamažu paversti teigiama, o tai galime padaryti bandant naujus sprendimus, nebijant klysti, aktyviai komunikuojant su visomis šalimis bei nuolat dalijantis grįžtamuoju ryšiu. Tokiu sudėtingu laikotarpiu, kai nežinome kokio rytojaus tikėtis, bendradarbiavimas siekiant bendros gerovės yra neatsiejami nuo mūsų visuomenės augimo.