Kaip išsirinkti tau tinkamą aukštąją mokyklą Didžiojoje Britanijoje?

Artėjant pasirinkimų metui, vis daugiau šiuolaikinių mokinių apgalvoja galimybę įgauti aukštąjį išsilavinimą užsienyje. Vienas iš populiariausių pasirinkimų – Didžioji Britanija. Savo spalvinga istorija, rafinuota kultūra ir nesibaigiančiomis galimybėmis ši šalis pritraukia studentų iš visų pasaulio kampelių ir lietuviai nėra jokia išimtis. Didžioji Britanija gali pasigirti universitetų gausa, taigi kiekvienas atvykėlis gali rasti sau tinkamą vietą, kurioje išnaudotų savo potencialą ir taptų tikru savos srities specialistu. 

Bakalauro studijos Didžiojoje Britanijoje dažniausiai kainuoja 9250£ per metus, tačiau kiekvienas studentas turi galimybę gauti paskolą, kuri apmokėtų išlaidas. Šiuo atveju, pildydamas stojimo anketą, būsimas studentas turi pažymėti, kad siekia gauti paskolą. Jos išduodamos visiems ES piliečiams su ta sąlyga, kad asmuo paskolą grąžins baigęs studijas. Šios paskolų sistemos privalumas – absolventas pradeda grąžinti paskolą tik tada, kai uždirba tam tikrą pinigų sumą, kuri skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios šalies. Jei asmuo nesugeba paskolos sumokėti per 30 metų, ji anuliuojama.

Stojant į Didžiosios Britanijos universitetus, asmuo turi pateikti paraiškas per UCAS (Universities and Colleges Admissions Service) iki sausio 15d.. Kembridžo ir Oksfordo universitetai bei kai kurios medicinos ir veterinarijos programos nebepriima paraiškų po spalio 15d. Paraiškos, pateiktos po stojimų termino, bus apsvarstomos, bet kandidatas turi mažiau šansų gauti pasiūlymą iš universiteto. UCAS leidžia pateikti paraišką tik į 5 aukštąsias mokyklas, taigi būsimas studentas turi rinktis iš daugiau nei 150 egzistuojančių. Šis sprendimas tampa daug lengvesnis, kai žinai, būtent ko ieškai.

Taigi, ką reikėtų apgalvoti, norint rasti savo ateities aukštąją mokyklą?

1. Būk atviras su savimi ir apmąstyk savo akademinį pažangumą. Žinoma, dauguma universitetų labiau vertina nuoširdų motyvacinį laišką negu gerus egzaminų rezultatus, bet nėra racionalu stoti į matematikos programą prestižiniame Kembridžo universitete, jeigu tavo metinis matematikos pažymys žemiau 7. Yra be galo daug mokyklų, kurios mielai priimtų tavo žemesnį vidurkį ir suteiktų tau išsvajotą išsilavinimą. Bet nereikia savęs nuvertinti – dažniausiai siūloma pasirinkti skirtingų lygių universitetus, kai kuriuos aukštesnio, kai kuriuos žemesnio, ir tik vėliau nuspręsti sau tinkamą vietą. Galiausiai, prestižiniai universitetai nebūtinai suteikia geriausią išsilavinimą, taigi, jeigu ir nepasiseka įstoti, tai nereiškia, kad paprastesnis universitetas negali tavęs nustebinti savo inovatyvumu ir galimybėmis.
2. Praktika v.s. Teorija. Nenuostabu, kad kiekvienas universitetas turi savo sistemą, per kurią patiekia informaciją studentams. Vieni universitetai pasirenka išplėtoti teorines paskaitas, o kiti – supažindina būsimus darbininkus su jų darbo realybe. Tai gali skirtis ir tarp universiteto kursų, pvz.: dažniausiai nemažai praktikos gauna verslo ar socialinių mokslų studentai. Taigi svarbu nuspręsti, būtent koks mokymosi būdas tau tinka labiausiai, kad paskui nenusiviltum dėl iškeltų lūkesčių.
3. Apsvarstyk universiteto vietovę bei aplinką Ar tu nori gyventi moderniame didmiestyje ar smulkesniame studentų miestelyje? Ar turi susitaupęs lėšų? Ar planuoji dirbti studijuodamas? Londono naktinis gyvenimas gal ir žavingas, bet tik jeigu esi pasiryžęs mokėti brangesnę nuomą ir pasirinkti „instant noodles“ vietoj  3 patiekalų vakarienės restorane? Nors didmiesčiai ir turi savo minusų, ne viskas taip negatyvu, kuo daugiau žmonių, tuo daugiau darbo vietų, bei atlyginimai daug didesni nei mažame miestelyje. Taip pat, didmiesčiuose daug lengviau išnaudoti savo karjeros galimybes, užmegzti ryšius, kurie padės įsitvirtinti darbo rinkoje ateityje. Studentų miesteliuose nuoma bei pragyvenimas daug pigesnis, todėl nebūtina dirbti, bet studentiškas gyvenimas nėra itin spalvingas yra sunkiau susirasti bendraminčių dėl mažesnės populiacijos.
4. Pasiklausyk, ką kalba tavo pasirinkto universiteto baigusieji studentai. Kaip dėstytojai vertina mokinius? Ar jie įdomiai pateikia informaciją? Ar verta studijuoti tame universitete, tą sritį? Ar studentai gauna daug praktikos galimybių? Ar jiems buvo lengva rasti darbą po baigimo? Visi labai svarbūs klausimai, kurie gali pakeisti tavo nuomonę. Dažniausiai baigusieji noriai atsako į visus pateiktus klausimus internetiniuose tinklalapiuose, kaip „The Student Room“, „Top Universities“ ar „Pasaulio Studentai“ „Facebook“ puslapyje.

Liveta Šikarskaitė, antrakursė mados dizaino studijose Londone, pasidalino savo patirtimi ir atsakė, kaip ji išsirinko savo aukštąją mokyklą.

Kas nulėmė tavo pasirinkimą studijuoti „Middlesex“ universitete?

Žiūrėjau į universiteto reitingus būtent mados dizaino, tada reikalavimus, ir, žinoma, kokie dizaineriai yra baigę šį universitetą.

Į ką linkėtum stojantiems Didžiojoje Britanijoje atkreipti dėmesį?

Pirmiausia, ko jie nori patys. Ar jiems priimtinas siūlomas dėstymo būdas? Ne maža dalis studentų yra nusivylę, nes tikėjosi „geriau“. Taip pat, pravartu apgalvoti finansinę padėtį. Ne paslaptis, jog studentams nelengva pragyventi.

Naudingi tinklapiai, kuriuose gali gauti pagrindinę informaciją apie universitetus:

• https://www.thecompleteuniversityguide.co.uk/universities/
• https://www.ukuni.net/universities
• https://www.timeshighereducation.com/
• https://www.studying-in-uk.org/
• https://www.studentcrowd.com/

Šaltiniai: Eurodesk Lietuva.