Kaip diktantas virsta savaitės desertu?

DIKTANTAS

Tai yra vienas iš žodžių, nuo kurio mokykloje vaikams norisi sprukti. Na, kaip ir nuo visų gimtosios kalbos pamokų, kurios kažko pamoko, bet dažno neišmoko, o ir gerbėjų ratas tikrai gana siauras. Kodėl? Tai pripažinti turiu ir aš, gimtosios kalbos mokytoja, nes tai yra vienas neįdomiausių dalykų, kuriuos turi mokytis vaikai. Neįdomi yra ne kalba, kurios jie natūraliai mokosi nuo gimimo, o kalbos mokymo pateikimas. 

Šiandien mes turime besibaigiančius 2020-uosius. Keičiasi labai daug, o gramatika išlieka tiek pat „sausa“, kiek ir buvo. Tai esu ne kartą pasakiusi ir savo mokiniams. Ir nelabai svarbu kurią pasaulio kalbą mokaisi. Tačiau mokydama gimtosios kalbos subtilybių šių dienų vaikus supratau, kad visus „sausainius be cukraus“ galima paversti „saldžiais meduoliais“. 

Vienas iš pavyzdžių – diktantas. Tai puiki priemonė patikrinti vaiko žinias ir, su tinkamu tekstu, gebėjimus. Pagrindinis iššūkis yra požiūris į diktantą. Vaikui tai yra dar vienas testas. Mokytojui – dar vienas darbas taisyti. Tačiau kaip garsusis piratas J.Sperou sakė „Problema nėra problema, problema yra požiūris į problemą.“ Tad pakeitus požiūrį, galima šio iššūkio ir išvengti. 

TRADICIJA ir RUTINA 

Diktantas gali būt laukiama savaitės dalis. Tai gali tapti rutina, kurioje dalyvauja visi, kuri turi savo tradicijas, emocijas, temas, gal net ir klasės paslaptis, tuo pat metu išlikdama efektyvi metodinė priemonė patikrinti vaikų žinias, gebėjimus, reflektuoti bendrąsias kompetencijas, kurias jie ugdosi atkartodami savaitinio diktanto ritualus, laikydamiesi susitarimų. 

• Vieną kartą savaitėje – kas septynias dienas. 

• Rašomas tą pačią savaitės dieną, tą pačią valandą – nekintamas dalykas. Vaikas tiek fiziškai, tiek emociškai visada pasiruošęs priimti iššūkį, o organizmas nesukuria papildomų jaudulio reakcijų. 

RITUALAI

Pasikartojantys dalykai ne tik nuteikia kūną, smegenis darbui, bet ir sukelia saugias, teigiamas emocijas, nuramina.

• Pirštų mankšta (galima su muzikiniu fonu), kuri pakelia ūpą, nuteikia sportiškai. 

• Techninė apžiūra: pasitikrinami plunksna, rašalo kapsulė, paraštės sąsiuvinyje.

• Simbolis. Turėti daiktų, kurie iš esmės yra nuoroda į veiksmą ir priminimas, kad tai jau kartojasi:  mokytoja su kavos puodeliu, vaikai - su savo laiminga plunksna. Tai suteikia saugumo jausmą. O žaismingumui sukelti – vaikiški akiniai, burtų lazdelė, kt. 

Kai visi šie punktai patikrinti – galima pradėti.

TEKSTAS

Pirmas dalykas, kuris atstumia vaiką nuo diktanto malonumo, yra neįdomus tekstas. Kiekvienoje knygoje galima rasti tekstą, kuris tikrintų įvairias rašybos, skyrybos taisykles, prisitaikytų prie einamos gramatikos temos. Tad diktanto tekstą galima skaityti iš knygos. Kokią knygą pasirinkti?

• Aktuali tema. Jeigu istorijoje kalbama apie kunigaikščius, skaitome legendą apie geležinį vilką; jeigu artėja Kalėdos – traukiame Kalėdų giesmę, kt.

• Atitinka vaiko amžiaus interesus, pomėgius. Dažnai mažai kuo skiriasi rekomenduojami ketvirtoko ir septintoko tekstai, o skirtis tikrai turėtų…

• Rekomenduojamas ilgesnis tekstas. Patikrinti ir pamatuoti tikruosius vaiko rašybos gebėjimus, reikia, kad žodis, sakinio konstruktas, kuris yra tikrinamas atsikartotų ne kartą ir kuo natūralesniame tekste. Iš konteksto vien dėl gramatinių priežasčių ištrauktas tekstas tampa eiline, neaktualia esamam vaiko gyvenimui užduotimi. 

• Siejamos disciplinos – jeigu anglų literatūroje skaitomas R. Dahl tekstas, diktantui puikiai tinka lietuviškas „DGM“ ar kito autoriaus kūrinio variantas. Vaikams labai patinka atpažinti kūrinius ir parodyti savo išmanymą visose srityse. Prieš skaitant tekstą tereikia nepasakyti pavadinimo ir leisti jiems patiems atpažinti. 

• Tęstinis tekstas – skaityti tekstą dalimis. Jeigu tai nėra žinomas kūrinys – skaityti kelis kartus neužbaigiant. Taip palaikomas smalsumas – kas bus toliau. 

• Tekstas, kaupiantis emocinio banko santaupas. Kartas nuo karto sukurti tekstą apie pačius vaikus, vartojant gramatines schemas, kurias reikia patikrinti diktanto metu. 

• Duoti sudėtingesnį tekstą, kurį įveikus išauga mokinio pasitikėjimas savimi. Kai kuriuos žodžius, kurių to amžiaus mokinys tikrai nemoka: užrašyti ant lentos arba įvardinti kaip rašosi (mokosi atidumo, lavina klausą). Sudėtingesnės rašybos principų vaikas išmoksta dar anksčiau, o įveikus keliais metais vyresnį tekstą diktantas tampa laimėjimu. 

KLAIDŲ TAISYMAS

• Susitarimas, kad padarius pvz. 5 ir daugiau klaidų yra ženklas, kad reikia pasistiprinti ir perrašyti visą diktantą.

• Laikytis susitarimo arba rašyti dvigubai. Perrašymas 2–5 kartus (atidumo ir atsakomybes praktika) yra gera priemonė rimtam požiūriui į diktantą. 

• Žodžių taisymas – aiškinimas, kartojimas. Po visų diktantų būtina aptarti, analizuoti klaidas. Vien surinkti balo neužtenka. Pasiekus gana aukštą diktanto rašymo lygį, galima paskirti keletą vaikų tikrinti vieni kitų darbus – tai padeda gerai rašantiems tobulėti jau kitame lygmenyje. 
  
  

Tokio tipo diktantas, kuris virsta ne vienkartiniu testu, ugdo žymiai daugiau vaiko gebėjimų: atidumą, klausą, smulkiąją motoriką, gebėjimą taikyti rašybos ir skyrybos taisykles, teksto struktūros pažinimą, kruopštumą, pastangas … ir keičia požiūrį į gramatikos mokymąsi. Taip – tam reikia laiko. Vieniems mokiniams daugiau, kitiems mažiau. Belieka šiuo laiku ugdyti ir formuoti teigiamą jauno žmogaus požiūrį į dalykus, kurių naudos jis tuo metu dar nemato.

Mokytoja Dovilė Pelegrimė

Herojaus mokyklos informacija