Jaunieji klimato aktyvistai apie siekius stabdyti klimato atšilimą

Klimato kaita – viena aktualiausių jaunimo temų šiandieninėje Europoje. Tūkstančiai jaunuolių gatvėse ragina sprendimus priimančius asmenis nebūti abejingais ir imtis veiksmų klimato kaitos srityje. Ar gali būti, kad tai žaliausia kada nors buvusi karta? Ką gi daro jie, ir ką galėtume padaryti mes, kad išgelbėtume planetą? Renginyje „Youth For Biodiversity“, organizuotame Europos komisijos, susibūrė jaunieji ambasadoriai, sėkmingai vykdantys veiklą aplinkosaugos srityse. Kodėl taip atsitiko, kad būtent ši karta tapo įsipareigojusi klimato kaitai? Kas paskatino jaunuolius imtis veiksmų?

Šiandieninis Europos jaunimas apie klimato daroma įtaką planetai girdi jau nuo pat mažų dienų, kiti tą išgyvena ir savoje aplinkoje. Taip nutiko ir Natanui, kurį sudalyvauti „Youth and Environment Europe“ platformos ogranizuotame renginyje paskatino gimtinėje tirpstančių Alpių vaizdai. Dar kitiems, aplinkosaugos klausimai įprasmina veiklas gyvenime, apjungia studijas. „Europos sąjungos lygiu nebuvo daug jaunimo, kuris prisidėtų prie klimato kaitos sprendimų priėmimo, todėl mūsų užduotis buvo suburti bendras pajėgas“, – sako Aleksas, aplinkos apsaugos magistras, aktyviai veikęs nevyriausybinėje organizacijoje, skirtoje kurti ryšius tarp Europos jaunimo bei politikų. 

Ar kovoje su klimato atšilimu Europa skiria pakankamai dėmesio? 

Europos Sąjunga tvirtai pasisako už klimato kaitos klausimą tarptautiniu lygmeniu. Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, 2019 m. gruodžio mėnesį iniciavo Europos Žaliąjį susitarimą, kuriame buvo iškeltas klausimas – ar pakanka ES pastangų kovojant su šia problema, ir ką dėl to dar galėtų padaryti bendrija. Jaunuolio Corentin įsitikinimu, ES daro daug, tačiau to negana, – „Europa pirmauja pasaulyje tvarumo ir aplinkos apsaugos standartų požiūriu, jos indėlis šioje srityje yra milžiniškas, tačiau to akivaizdžiai nepakanka“. Vaikinas įsitikinęs, kad jaunimo dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose yra kelias link ekologinio sąmoningumo bei jaunimo balso išklausymo. 

Jaunuoliai Nadine ir Nynke, kurie aktyviai ėmėsi apdulkintojų ambasadorių iniciatyvos, akcentuojančios bitininkystę bei ūkininkavimą be pesticidų mano, jog  ES galėtų labiau remti jaunus startuolius šioje srityje. „ES privalo siūlyti daugiau nedidelio masto finansavimo galimybių tam, kad net ir nedideli vietiniai projektai turėtų šansą iškilti“. Jaunųjų ambasadorių nuomone, tvarumas turėtų būti įtrauktas į visas ES politikos sritis ir finansavimo programas.  

Kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie kovos su klimato kaita? 

„Žinau, kad už klimato kaitą pasisakantis vienas žmogus nepadarys jokios įtakos politiniams sprendimams, lygiai taip pat, kaip atsisakęs skraidyti lėktuvais asmuo nesumažins išmetamos taršos kiekio. Tačiau, jeigu mes tą daryti imsimės visi, tuojau pamatysime skirtumą. Taigi tikėkime tuo ir mobilizuokimės“, – kalbėjo Monika, iš Europos studentų sąjungos. 

„Streikuokime, ieškokime informacijos, įsitraukime į jaunimo vadovaujamos nevyriausybines organizacijas, prisidėkime prie vietinių iniciatyvų bei politikos, – sako Natanas, Corentin ir Aleksas, -– švietimas ir informacija yra pagrindiniai prioritetai siekiant tvaraus vystymosi“.

„Nebijokite, nesvarbu, kokia didelė yra jūsų vystoma svajonė. Nesvarbu, kad jūsų pastangos šiandien atrodo nerealiai, tiesiog ženkite pirmą žingsnį, o svarbiausia – nebūkite vieni“, – jaunimą, siekiantį kurti projektus aplinkosaugos srityje skatino klimato aktyvistės Nadine ir Nynke. 

Europos Žaliasis susitarimas, kas tai? 

2019 m gruodžio mėnesį buvo paviešinta politinė darbotvarkė, kuria Europos Sąjunga numato iki 2050 m. padaryti Europą pirmuoju pasaulyje neutraliu klimato kaitai žemynu.

Kaip tai bus daroma? 

Visų pirma, ES sieks sutelkti dėmesį į keturias pagrindines sritis: energetiką, pastatus, pramonę, mobilumą ir darbą, kartu užtikrinant įtrauktį į regionus. Pagalba bus teikiama įmonėms, siekiančioms tapti pasaulio lyderėmis aplinkai draugiškų produktų bei technologijų srityse. Europos sąjungos institucijos tikisi, jog padedant jaunajai kartai, šie įsipareigojimai taps efektyvesni ir lengviau pasiekiami.

Šaltiniai: Eurodesk Lietuva.