Iš sunkumų, tikėtina, visi išeisime sumanesni

Projekto „Lyderių laikas 3“ Jonavos rajono savivaldybės kūrybinė komanda įgyvendina pokytį, kurio tema – „Tarpusavio sąveika, stiprinant pažinimo kompetenciją (mokėjimo mokytis gebėjimus)“. Apie tai kalbamės su savivaldybės kūrybinės komandos vadove, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąja specialiste Danguole Deikiene.

Kurie karantino iššūkiai Jūsų savivaldybės švietimo bendruomenei buvo sunkiausiai įveikiami?

Užėjus pasaulinio masto negandai, visi gyvename neramų, įtemptą metą ir turbūt dauguma dirbame neįprastai. Pasijutome tarsi žuvys, ištrauktos ant kranto, mat išėjome iš kasdienės rutinos – geros ar blogos, kartais galbūt įgrisdavusios, tačiau, pasirodo, tokios įprastos ir savos.

Pirmos nuotolinio mokymo savaitės „apdovanojo“ nemenka streso doze ir mūsų savivaldybės mokytojus, mokinius, jų tėvus. Iki tol pamokose kai kurie mokytojai mažai naudojosi išmaniosiomis technologijomis, o dabar kasdien tenka vesti pamokas nuotoliniu būdu. Įtampai atslūgus, jau yra pedagogų, kurie nauja patirtimi ar „sėkmės istorija“ gali pasidalinti su kolegomis. Visgi yra manančių, kad virtualusis mokymas neatstoja tiesioginės pamokos. Ypač mažiesiems trūksta šalia esančio mokytojo, padrąsinančio jo žvilgsnio ar žodžio. Mokiniai dabar priversti būti itin aktyvūs ugdymo proceso dalyviai ir lavinti savivaldaus mokymosi gebėjimus. Pagrįsdama tai, ką sakau, norėčiau pasidalinti kūrybinės komandos narių mintimis apie nuotaikas mūsų savivaldybės mokyklose...

Mokyklos direktorės Inos nuomone, ko gero, pats sudėtingiausias dalykas buvo nuosekliai susidėlioti veiklas, atsirinkti svarbiausius dalykus, su mokytojais stengtasi susitelkti į kuo tikslesnes užduotis, vengti papildomų. Dar svarbu buvo nuraminti mokinius, tėvus ir... save. Ir dar – „atlaikyti“ anketų, klausimynų, užklausų laviną, kur reikalauta atsakyti „tučtuojau“.

Direktorė Gražina sako, kad mokytojams sunkiausia buvo persiorientuoti į kitokį rengimąsi pamokoms. Tačiau pavyko susitelkti ir, konsultuojantis tarpusavyje, patobulinti kompiuterinio raštingumo ir kitas kompetencijas. Kaip girdime ir iš kitų savivaldybių, labai didelis rengimosi pamokoms krūvis. Dalis mokytojų pavargo nuo didelio informacijos srauto (mokinių atlikti darbai „grįžta“ įvairiais būdais: e. dienyne, el. paštu, mesendžeriu, fotografuoti ir t. t.). Reikia atsirinkti, susisteminti, labai daug laiko mokytojai skiria mokinių darbų tikrinimui, klaidų aiškinimui, komentarams ir pan. Be to, mokytojai taip pat pasiilgo tiesioginio bendravimo, net ir išdykusių mokinių... O dauguma mokinių irgi pasiilgo mokyklos ir sako, kad mielai eitų į pamokas...

Direktoriaus pavaduotoja Ina taip pat papasakojo apie šių dienų aktualijas mokykloje. Karantino ir nuotolinio mokymo sąlygomis visi pirmiausia turėjo pakeisti savo mąstymą. Juk nuotolinis mokymas, apie kurį iki šiol tik buvo kalbama, tapo tikrove. Iššūkis buvo gerai ir laiku jam pasirengti, t. y. parengti tvarką, susitarti su bendruomenės nariais, pasirinkti virtualiąsias mokymosi aplinkas. Susidurta ir su skirtingu mokytojų pasirengimu mokyti nuotoliniu būdu. Intensyviai vyko ir bendruomenės psichologinis, emocinis nuteikimas, tėvų ir vaikų informavimas.

Anot kūrybinės komandos narės anglų kalbos mokytojos Loretos, virtualus bendravimas su kolegomis, tėvais ir vaikais tikrai yra iššūkis. Kai kurie linkę bendrauti visas 24 valandas per parą (t. y. ištisą parą visą savaitę), o kai kuriuos mokinius ar tėvus reikia „traukti iš pogrindžio“. Sudėtinga ir optimaliausių darbui aplinkų paieška, yra sunkumų renkantis bendravimo programas, būdus. Skirtingi įvairių dalykų mokytojų pasirinkti komunikavimo su mokiniais būdai pradžioje sukėlė sumaišties vaikams, bet po truputį visi mokosi ir pripranta. Apie save Loreta sako: „Iš tiesų jau po pirmos savaitės mano galvoje „perdegė pagrindinė plokštė“, bet tai davė impulsą keisti darbo įpročius. Viskas gerėja... Ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet visi mokomės naujo, keičiamės.“

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovė Jelena irgi sakė, kad buvo sudėtinga staigiai susiorientuoti, kokia forma galėtų būti vykdomas nuotolinis ikimokyklinis ugdymas. Dalies mokytojų IKT įgūdžiai menkoki...

Komandos narė mokytoja lituanistė Rasa šitaip apibendrino karantino iškeltus iššūkius: techniniai, laiko ir emociniai. Ir paaiškino: visų pirma, per trumpą laiką mokytojai ir mokiniai turėjo pasirinkti tam tikrą virtualią mokymosi aplinką ir išmokti naudotis įvairiomis internetinėmis platformomis. Įveikus šias problemas, pradėjo aiškėti, kad yra mokinių, neturinčių galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Be to, dirbant nuotoliniu būdu kiekvienos pamokos medžiagos parengimas, pateikimas, darbų patikrinimas ir aptarimas užima labai daug laiko. Kad gautum, patikrintum, atgal nusiųstum ištaisytą darbą arba nuotoliniu būdu aptartum kiekvieno mokinio atliktos užduoties klaidas, reikia daug daugiau laiko nei įprastai. Vis dar kelia nerimą valstybinių brandos egzaminų sesija. Nežinia, kaip abiturientams pavyks pasirengti, laikyti įskaitas ir egzaminus.

Taigi ir mes, jonaviečiai, atsidūrėme „vienoje valtyje“. O ar galima įžvelgti šviesiąją šios padėties pusę? Ko gero, atsirado daugiau bendrumo jausmo, kuris, tikėkimės, išliks. O „prisijaukinę“ technologijas ir išmokę palaikyti virtualųjį ryšį, tiek mokytojai, tiek mokiniai (ypač aukštesniųjų klasių), ko gero, tokį bendravimą pamėgs ir ateityje jo neužmirš.

Ar dėl karantino apribojimų labai strigo numatytos ar pradėtos projekto veiklos? Kada ketintumėte grįžti ir tęsti jas?

Visiems reikėjo laiko susigaudyti, kas vyksta. Dabar, įtampai ir emocijoms atslūgus, mokyklose priėmus reikiamus vadybinius sprendimus ir veikloms įgavus ramesnę tėkmę, su kūrybine komanda virtualiai pasitariame, ką mes, kaip komanda, esamomis sąlygomis galime daryti, įgyvendindami savo numatytąjį pokytį rajone.

Kol kas nevyksta numatyti seminarai rajono švietimo bendruomenei ir tėvams. Gal mes dar atrasime savo projektui „naują kampą“, ką nors perplanavę, pažvelgę naujai. Gal dabar pamatysime, kad mūsų bendruomenei reikia jau visai kitokių mokymų. „Užstrigo“ renginiai mokyklose. Progimnazijose nevykdomi numatyti gimnazistų mentorių renginiai „Aš tau padėsiu“. Nebevyksta „namų darbų klubų“ veikla ir numatytas įstaigų dalinimasis šios veiklos patirtimi. Tikimės, kad tokių klubų veikla bus tęsiama kitais mokslo metais.

Teks permąstyti, kaip organizuoti įstaigų bendradarbiavimo veiklas.

                                                                                                                                                                        

Kūrybinė komanda nespėjo sudalyvauti nė vienoje stažuotėje Lietuvoje ir pasisemti patirties iš kolegų, įgyvendinančių panašaus pobūdžio projektus. Tik grupelė komandos narių dar spėjo išvykti į stažuotę Estijoje ir Suomijoje.

Nors mūsų projektas pagal tematiką, ko gero, tinkamas bent iš dalies vykdyti net ir esamomis sąlygomis, visgi kol kas dėmesys mokyklose labiau kreipiamas ugdymo procesui užtikrinti. Numatytų veiklų įgyvendinimas sustojo, nes visiems dabar rūpi sklandi mokymo(si) proceso eiga. Ypač tai aktualu gimnazijoms, nes egzaminai vyks. Šiuo metu komandos nariams mokytojams tenka didelis darbo krūvis, tad apie pokyčio projekto tikslų įgyvendinimą jie nelabai turi laiko galvoti. Nebent įstaigos pradėtų glaudesnį bendradarbiavimą, dalindamosi metodine ir kita reikiama medžiaga.

O štai mokyklose savivaldaus mokymosi aspektai karantino metu tapo labai aktualūs. Mokymai, seminarai, metodiniai renginiai – visa tai vyksta nuotoliniu būdu ir sėkmingai pritaikoma praktikoje.

Kada tęsime numatytas projekto veiklas, kol kas sunku pasakyti. Galbūt kai tik atsiras nors kiek palankesnės sąlygos arba kai bus atnaujintas įprastas mokymosi procesas.

Jūsų savivaldybės pokyčio projekto tikslas – sukurti rajono švietimo įstaigų bendradarbiavimo modelį. Papasakokite apie šį sumanymą. Kas tai yra, kaip tas bendradarbiavimas turėtų atrodyti?

Mūsų rajono savivaldybės pokyčio projekto „Tarpusavio sąveika, stiprinant pažinimo kompetenciją (mokėjimo mokytis gebėjimus)“ tikslas – sukurti tokį švietimo įstaigų bendradarbiavimo modelį, kuris įgalintų plėtoti pažinimo kompetencijos (mokėjimo mokytis) ugdymo aprėptį, nuo ikimokyklinio ugdymo iki suaugusiųjų mokymo, visais lygmenimis (savivaldybės, mokyklos, klasės). Pokyčio projektą ketinome įgyvendinti stiprindami švietimo įstaigų bendradarbiavimo tinklus ir kurdami naujas sąveikos formas.

Mums atrodė svarbu plėtoti visų švietimo lygmenų kūrybinę partnerystę, padedančią ugdyti mokymosi gebėjimus ir užtikrinančią mokymosi sėkmę bei tvarius švietimo kaitos procesus. Tikėjomės projekto idėją puoselėti bent 80 proc. rajono švietimo įstaigų, kad išbandytas bendradarbiavimo modelis ateityje taptų kasdiene švietimo įstaigų praktika. Keičiant ugdymo įstaigų bendradarbiavimo kultūrą, būtų tobulinamos ugdymo praktikos (pamokų, veiklų kokybė). O įgyvendinant iniciatyvą „Tėvai – ugdymo partneriai“ sustiprėtų bendradarbiavimas ugdymo įstaigų viduje.

Bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis ketinome plėtoti taip: pirmiausia – mokytojų profesinio kapitalo vystymas (renginiai savivaldybės mastu, mokyklose); ugdymo inovacijų diegimas švietimo įstaigose (bendradarbiaujančių mokyklų tinklas ir maži „tinkliukai“); mentorystė; „namų darbų klubai“; tėvų įtraukimas; mokyklų patirties sklaida, metodinės medžiagos skelbimas mokyklų interneto svetainėse; pedagogų kvalifikacijos kėlimo efektyvinimas; savivaldybės vadovų ir politikų įsitraukimo į LL3 veiklas plėtojimas. Mūsų projekto įgyvendinimas turėjo atrodyti maždaug taip.

Tikrovėje kol kas yra taip, kaip yra... Rajono ugdymo įstaigos jau ir dabar virtualioje aplinkoje galėtų pasidalinti savo veiklos patirtimi. Galbūt jau būtų galima kurti pamokų, veiklų „banką“, organizuoti virtualius mokyklų mokytojų dalykininkų susitikimus, bet, kaip sako direktorė Gražina, šiuo metu, kai mokytojai tikrai daug laiko skiria rengimuisi pamokoms, mokinių darbų tikrinimui, individualiam bendravimui su mokiniais, tėvais, tarpusavio bendradarbiavimui ir pan., kai daug kitų klausimų, jie kol kas nenoriai kalba apie papildomą veiklą.

Pritarti galiu direktorės Inos nuomonei, kad „bendradarbiavimo modeliui reikalingi bendradarbiaujantys, įsitraukiantys, palaikantys partneriai. Šis laikotarpis parodė, kaip gebame dalintis atsakomybe, kiek palaikome vieni kitus. Galų gale – kiek lyderių yra aplink...“

Ką suspėjote nuveikti kurdami modelį? Ar jis dar vis toks pat aktualus kaip ir iki karantino?

O buvo taip... Kaip ir bet kokios naujos veiklos pradžioje, svarbiausia buvo teorinės žinios apie tai, ką darysime, tad pirmiausia organizavome seminarus, kuriuose rajono švietimo įstaigų vadovai ir pedagogai gilino žinias apie mokymosi gebėjimus ir jų stiprinimo galimybes.

Dar iki karantino kai kuriose įstaigose buvo pradėję veikti „namų darbų klubai“. Iš pradžių susidurta su nemažais iššūkiais, tačiau po truputį įgauta patirties, ir veiklos tobulėjo.

Besiburiančios inovatyvių, iniciatyvių mokytojų komandos (IMK) jau buvo beįsitraukiančios į glaudesnį bendradarbiavimą „namų darbų klubų“ veikloje, vedant pamokas netradicinėse erdvėse, ieškant veiksmingesnių mokinio mokymosi pažangos stebėjimo būdų ir formų.

Mano ir komandos manymu, mūsų projekto tema tebėra aktuali, pataiko „į dešimtuką“. Ir štai kodėl. Karantino sąlygomis paaiškėjo, kad galima rasti išeitį ir dirbti įvairiomis bendravimo priemonėmis. Projektas dabar gal net dar aktualesnis, nes iškilo naujų iššūkių, nes supratom, kad bendradarbiavimas visais lygmenimis yra labai svarbus. Gal kaip tik dabar ir yra ta proga mokykloms pagalvoti, kaip galėtų bendradarbiauti pokyčio projekto tema (tarpusavio sąveika, dalinantis reikiama mokymo(si) medžiaga, vadybiniais sprendimais ar kita informacija; mokytojams ir mokiniams – kaip tik proga stiprinti mokymosi gebėjimus). Gal kaip tik reikėtų pasinaudoti šia proga, parodyti visoms rajono įstaigoms, kad mes „neužstrigome“ su savo sumanytu projektu, tik dabar galvojame, kaip jį pakreipti tinkama linkme... Ar reikia laukti to meto, kai visos įstaigos grįš prie įprasto darbo pobūdžio, kad galėtų imtis numatyto bendradarbiavimo? Ko gero, ne... Šiuo neramiu laikotarpiu stiprybė ir galėtų būti švietimo bendruomenės tinklai (per turimus tinklus mokyklos, ypač taikančios panašias platformas, galėtų gauti partnerių, bendraminčių pagalbos). Tiek ruošdamiesi nuotoliniam mokymui(si), tiek jam vykstant, kolegos mokytojai kaip niekad daug bendradarbiauja. Pasidarė glaudesni bendruomenės narių santykiai. Tad mūsų projekto turinys ir numatyti procesai kaip tik ir galėtų būti įgyvendinami dabar... Čia ir būtų atsakymas, ar mūsų pasirinktas kelias dar vis toks pat aktualus kaip iki karantino.

Sakoma, kad nėra palankesnės situacijos nei sunki situacija. Svarstome, ką galėtume padaryti...

                                                                                                                                                          

Kalbėta, kad pokyčio projektas bus įgyvendinamas stiprinant švietimo įstaigų bendradarbiavimo tinklus ir kuriant naujas sąveikos formas. Kokios sąveikos formos čia turėtos omenyje?

Planuota, kad mokyklose bus labiau taikomos mokytis skatinančios strategijos, bus aktualizuojamas mokymas(is) mokytis (kaip procesas) ir mokėjimas mokytis (kaip rezultatas), šia kryptimi bendradarbiaujama su kitomis įstaigomis. Kiekviena projekte dalyvaujanti įstaiga pagal savo poreikį, patirtį ir įstaigos mikroklimatą kurs bendradarbiavimo kultūrą savo viduje, o bendradarbiaus visos rajono ugdymo įstaigos: dalyvaus jas dominančiose veiklose, dalinsis metodine medžiaga ir pan. Svarstyta, kad įstaiga galės ir nebūti veiklos organizatorė, tik dalyvauti jai įdomiose veiklose (pavyzdžiui, įstaiga per devynis mėnesius galėtų įgyvendinti 1–2 veiklas ir sudalyvauti bent trijose kitų įstaigų organizuojamose įvairių sričių veiklose). Jau buvo iš dalies suplanuotos įstaigų bendradarbiavimo veiklos. Aišku, kad jas vykdyti teks vėliau, atsižvelgiant į situaciją.

Planuota, kad pedagogai labiau bendradarbiaus įstaigos ir tarpmokykliniame lygmenyse, taikys naujas darbo formas, dalinsis patirtimi. Mokytojai, dirbantys su įvairių gebėjimų mokiniais, pamokose tikslingai ugdys pažinimo kompetenciją per įtraukųjį ugdymą.

Planuota, kad daugės mokyklų, steigiančių „namų darbų klubus”, o juose dalyvaujantys mokiniai laiku ir tinkamai atliks namų darbus, ugdysis bendradarbiavimo, mokymosi gebėjimus, tad gerės jų mokymosi pasiekimai. Planuotas įstaigų dalinimasis sėkmingos ir nesėkmingos „namų darbų klubo“ veiklos patirtimi.

Manyta, kad mokiniai savanoriai per įvairias veiklas ugdysis lyderystės gebėjimus, socialines kompetencijas.

Kaip matome iš visos dabartinės situacijos, reikia pergalvoti veiklas ir įgyti naujų įgūdžių, tačiau iš sunkumų, tikėtina, visi išeisime sumanesni.

 

Mokyklose ketinta suburti inovatyvias mokytojų komandas (ar klubus) (IMK), kurios bus įsipareigojusios ir kolegialiai veiks mokinių pažinimo kompetencijos tobulinimo srityje.

Projekte dalyvaujančios įstaigos jau buvo pradėjusios burti inovatyvių, iniciatyvių mokytojų komandas, vykdysiančias projekto veiklas. Komandų nariai aktyviai dalyvavo organizuotuose projekto seminaruose, praktiškai taikė įgytas žinias, bendradarbiavo su kolegomis.

Planuota, kad IMK mokytojai projekte dalyvaujančiose švietimo įstaigose organizuos įvairias veiklas, o dalyvavimas veiklose skatins domėtis, ieškoti ir dalintis mokymo mokytis strategijomis ir būdais. Manyta, kad siekdamos kolegialaus bendravimo, tobulindamos bendradarbiavimo galimybes įstaigų bendruomenės įsitrauks į mokymosi gebėjimų stiprinimą: pedagogai dalinsis metodinėmis naujovėmis, susitars dėl tų gebėjimų ugdymo pamokose ir kitose veiklose. Projekte dalyvaujančių švietimo įstaigų IMK mokytojai įsitrauks į metodinių priemonių rengimą ir viešinimą. Parengtomis priemonėmis naudosis pedagogai, jos bus pristatytos įstaigų metodinėse tarybose, rajono metodinėse grupėse. Kai kuriose įstaigose dalis veiklų sėkmingai vyksta nuotoliniu būdu.

IMK jau buvo įsitraukusios į glaudesnį bendradarbiavimą, talkinant „namų darbų klubų“ veiklose, vedant pamokas netradicinėse erdvėse, ieškant veiksmingesnių mokinio mokymosi pažangos stebėjimo būdų ir formų. Yra mokytojų, kuriuos motyvuoja, domina ši veikla.

Tikimės, kad, atėjus tinkamam metui, visgi šios veiklos vyks, o per jas stiprės mokinių gebėjimai planuoti, reflektuoti savo mokymąsi ir atsakomybės jausmas. Mokyklose keičiant bendradarbiavimo kultūrą, manome, atsiras ir naujų mokinių lyderystės iniciatyvų.

Tarpusavio konkurencija švietime yra viena opiausių problemų, nes jai išspręsti reikia ir laiko, ir permainų bendruomenėje, ir… Jūsų savivaldybės pokyčio projekte taip pat užsimenama apie konkurenciją, nes ją patvirtino tyrimai.

Konkurencija turėtų mažėti, nes mokytojai vis atviriau pradeda dalintis patirtimi. Įstaigų viduje dalinimasis mokymosi medžiaga nuotoliniam mokymui jau vyksta (pavyzdžiui, mokyklos nuotoliniam mokymui sukurtoje svetainėje bendrai kaupiama mokymosi medžiaga vaikams pagal amžiaus grupes). Ikimokyklinių įstaigų vadovai irgi dalinasi patirtimi: kartą per savaitę bendrauja vaizdo konferencijose.

Direktorės pavaduotojos Inos nuomone, pradėjus bendrauti, veikti projekte, konkurencija po truputį mažėja, nes projektas vienija kūrybinės komandos narius, suburtus iš įvairių ugdymo įstaigų.

Direktorė Ina irgi mano, kad mažinti nesveiką konkurenciją mūsų rajone labai svarbu. Jos nuomone, ši konkurencija turėtų silpti ne tik projekte dalyvaujančiose įstaigose. Ir labai siektina, kad ji nebūtų išoriškai skatinama.

Manau, jeigu tik pavyks įgyvendinti projektą taip, kaip planavome, įstaigų konkuravimas sumažės.

***

Gamtoje prasideda žydėjimo metas... Ta pasaulinė mus užklupusi neganda vis tiek bus įveikta. O paskui gal būsim geresni, jautresni, labiau saugantys vienas kitą ir aplinką. Norėtųsi, kad taip būtų...

Dėkojame už atsakymus ir mums skirtą laiką.

Zina Rimgailienė
Projekto „Lyderių laikas 3“ žurnalistė

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas