Gal taip prabyla lyderystė?

Nacionaliniame švietimo lyderystės forume „Nuo mokyklos visiems prie mokyklos kiekvienam“ nuskambėjo škotų mokyklos pradininko filosofo Tomo Reido mintis: „Grandinė yra tiek stipri, kiek stipri yra jos silpniausia grandis.“ Apie tai buvo siūlyta diskutuoti kiekvienos mokyklos atstovams. Ir buvo svarstyta, kaip ugdymo kitose aplinkose veiklos, ugdymas kitaip, gali padėti stiprinti tas silpnąsias ar silpniausias grandis. 

Šiandien apie tai kalbėsimės su Laima Simėniene, Kelmės Kražantės progimnazijos direktore, projekto „Lyderių laikas 3“ kūrybinės komandos nare, ir Irena Jankevičiene, Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos direktore, taip pat projekto „Lyderių laikas 3“ kūrybinės komandos nare.

Kokia patirtimi dalijotės forume? Kaip kuriate tą ugdymo turinio dalį, kurią leista parengti pačiai mokyklai, drauge su mokiniais? Ar kalbėjote apie integruotąjį ugdymą, pamokas kitose aplinkose?

I. Jankevičienė. Forume buvo kalbama apie integruotas veiklas netradicinėse aplinkose, patirtinį mokymą. Siekiant sukurti sąlygas mokiniams įgyti bendrųjų ir dalykų kompetencijų pagrindus, svarbu į mokymąsi įtraukti pačius mokinius, kad jie ne tik aktyviai atliktų mokymosi užduotis, bet ir patys kurtų ugdymo turinį: keltų sau aktualias problemas ir ieškotų atsakymų į jiems rūpimus klausimus. Kartu su mokiniais planuojamos veiklos, įvykiai gimnazijoje. Rengiant gimnazijos ugdymo planą, su mokiniais tariamasi dėl kultūrinės pažintinės veiklos dienų organizavimo. Dėl integruotų, tiriamųjų pamokų ar veiklų organizavimo netradicinėse aplinkose mokiniai tariasi su dalykų mokytojais. Mokiniai nusprendžia, kokius spektaklius, rašytojų tėviškes, parodas lankys per mokslo metus. Tai galimybė patraukliomis formomis praplėsti literatūrinę ir kultūrinę kompetencijas, patirti atradimo džiaugsmą.

Gamtos mokslų mokytojai kartu su mokiniais numato, kuriose laboratorijose atliks įvairius tyrimus, ir kt.

Kartu su mokiniais planuojami ir ilgalaikiai bei trumpalaikiai gimnazijoje vykdomi projektai, papildantys ugdymo turinį („Erasmus+“, „Mokykla – Europos Parlamento ambasadorė“).

Mokinių savivaldos nariai įvertina praėjusių metų organizuotas pažintines, kultūrines veiklas, pamokas netradicinėse aplinkose, nurodo, kas patiko labiausiai ir ko galbūt reikėtų atsisakyti ar tobulinti. Apklausę klasių seniūnus, savivaldos nariai pateikia apibendrintą nuomonę, kokių veiklų mokiniai pageidautų.

L. Simėnienė. Mes forume dalijomės Kelmės Kražantės progimnazijos patirtimi, kaip susitarimai padeda siekti mokinių drausmės pamokoje ir pažangos. Kai taisyklės tampa susitarimais, keičiasi mokinių požiūris („mes susitarėme“). Septyni susitarimai padėjo pagerinti drausmę pamokoje ir siekti mokymosi pažangos. Iniciatyva laikytis susitarimų be priminimų kyla iš pačių mokinių. Prie mokinių mokymosi pažangos prisidėjo ir susirinkimų, tokių kaip „Mokinys, mokytojas, tėvai“, susitarimai. Mums buvo labai naudingos įžvalgos apie integruotąjį ir patirtinį ugdymą.

Integruotos veiklos netradicinėse erdvėse šiuo metu yra viena iš prioritetinių Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos veiklos krypčių. Papasakokite apie jas. Ar galima suskaičiuoti, kiek jų? Ir kokios jos? Žinoma, galima apsilankyti gimnazijos svetainėje (http://www.nemaksciugimnazija.lt/index.php?start=2), bet...

I. Jankevičienė. Organizuojant šias veiklas integruojami 3–4 mokomieji dalykai, iš anksto numatomos užduotys, veikla grindžiama sąveika ir partneryste, pamokos vyksta įvairiose aplinkose: muzikos ir lietuvių kalbos, etninės kultūros pamoka Rumšiškių liaudies buities muziejuje, fizikos ir geografijos pamoka Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje ir UAB „Raseinių vandenys“ Ariogalos miesto nuotekų valykloje, gamtos ir lietuvių kalbos pamoka „Taip gydėsi mūsų senoliai“ Nemakščių pušyne, istorijos ir geografijos pamoka „Piliakalniai – Lietuvos ir Europos kultūros dalis“ Molavėnų piliakalnių komplekse, istorijos, dailės, tikybos pamoka „Atminties kelias“ Šiluvos kultūriniame pavelde, integruota pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamoka Vytauto Didžiojo karo muziejuje, geografijos ir biologijos pamoka ,,Pelkių susidarymas ir biologinė įvairovė“ Jūkainių geomorfologiniame draustinyje ir kt.

                                                                                                                                                             

Visos veiklos planuojamos bendradarbiaujant įvairių dalykų mokytojams, klasių vadovams, mokiniams, dažnai ir tėvams. Užduotys individualizuojamos. Mokymosi aplinkos numatomos tokios, kad visi mokiniai jaustųsi gerai, galėtų sėkmingai bendrauti ir bendradarbiauti. Netradicinėms veikloms naudojamasi gimnazijos patalpomis (informacinis centras, biblioteka, koridoriai, sporto, aktų salė), gimnazijos teritorija (sporto aikštynas, parkelis, lauko klasė), Nemakščių miestelio ir seniūnijos aplinka (muziejukas, pušynas, karjeras, Jūkainių geomorfologinis draustinis, Molavėnų piliakalnių kompleksas), taip pat ir aplinka už rajono ribų (aukštosios šalies mokyklos, kolegijos, dramos teatrai, įvairios UAB, fabrikai, gamyklos). Vaikščiodami pažintiniais takais, lankydamiesi draustiniuose, mokiniai susipažįsta su augmenija, aptaria gamtinius ir fizikinius reiškinius, prisimena senovės lietuvių tikėjimą ir papročius, skaitydami informacinius lapelius ir stendus, mokosi anglų kalbos. Organizuota tiriamosios veiklos diena „Tyrinėdamas pasaulį, tyrinėju save“, pamoka netradicinėje aplinkoje „Atsinaujinantieji energijos šaltiniai aplink mus“.

                                                                                                                                     

Veiklos vertinamos neformaliojo vertinimo būdais ir metodais. Mokiniai per apibendrinamuosius renginius veiklas pristato visai gimnazijos bendruomenei, todėl su jomis gali susipažinti ir kiti mokiniai, kurie tose veiklose nedalyvavo. Mokiniams sudaromos palankios sąlygos įgyti kompetencijų visumą, siekti nuolatinės pažangos, ugdytis aukštesniuosius mąstymo gebėjimus, kiekvienam patirti sėkmę, įgyti įvairesnės patirties, susieti savo mokymąsi su asmeniniais interesais, gyvenamąja aplinka. Mokiniai mokomi iš turimų medžiagų pasirengti įvairias mokymo priemones, atlikti įvairius skaičiavimus. Ugdomas mokinių gebėjimas argumentuoti, ieškoti informacijos, atsirinkti ir vertinti ją, skatinama mokinių kūrybinė veikla, savarankiškumas, formuojamas emocinis, vertybinis jų santykis su pasauliu.

                                                                                                 

Kasmet vis daugėja mokytojų, organizuojančių integruotas veiklas netradicinėse aplinkose. 2017 m. 54 proc. mokytojų suorganizavo 29 veiklas, šiais metais – 62 proc. mokytojų suorganizavo 60 įvairių veiklų. Kiekviena veikla baigiama refleksija organizatorių pasirinkta forma (žodžiu, raštu ir kt.). Aptariamos atliktos užduotys, veiklų naudingumas, mokinių ir mokytojų įgytos naujos žinios ir įgūdžiai.

Koks Kražantės progimnazijoje požiūris į mokymąsi kitose aplinkose, integruotas pamokas? Ar esate susipažinę su Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos kūrybiniais ieškojimais? Kaip manote, ar tai įmanoma kiekvienai ugdymo įstaigai?

L. Simėnienė. Progimnazijos mokytojai skiria dėmesio mokymuisi kitose aplinkose. Pagal galimybes, mokinių poreikius naudojamasi erdvėmis mieste, parke, vyksta pamokos tėvų darbovietėse, įstaigose, muziejuje, bibliotekoje, kultūros centre. Mokytojų, vedančių atviras integruotas pamokas, daugėja. Mokiniams jos patinka, mažėja mokymosi krūvis, pamokos įdomesnės, aktyvesnės.

                                                                                                                                                           

Apie Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos patirtį žinome. Kai ką būtų galima pritaikyti ir mūsų ugdymo įstaigoje.

Jūs, atrodo, esate minėjusi, kad progimnazijoje pradinių klasių mokiniams sudarytos geresnės sąlygos patirtiniam ugdymui(si)? Papasakokite...

L. Simėnienė. Progimnazijoje įkurtas gamtos mokslų kabinetas-laboratorija pradinių klasių mokiniams. Jame vyksta pasaulio pažinimo pamokos, kiekvienas mokinys individualiai gali atlikti bandymus, eksperimentus, susipažinti su įvairiomis medžiagomis ir kt. Mokymosi aplinkos pakeitimas motyvuoja mokinius.

                                                                                                                                           

Kokią šių veiklų naudą Martyno Mažvydo gimnazijai Jūs matote? Ar tiesa, kaip buvo rašoma interneto portaluose, kad tie mokiniai, kuriems pamokos klasėje ne visada būna sėkmingos, kitose aplinkose tiesiog atgyja? Kaip tai pastebėjote?

I. Jankevičienė. Tokios veiklos naudingumą patvirtina ir pokalbiai su buvusiais mokiniais. Jų teigimu, gimnazijoje įgyta kompetencijų visuma padeda siekti geresnių rezultatų mokantis pasirinktose aukštosiose mokyklose ar kolegijose. Mokinių teigimu, jie geba komunikuoti, rengti projektus, vertinti ir pristatyti įvairias veiklas, įsivertinti savo pažangą.

Apie veiklos naudingumą kalbama ir išorės vertinimo, kuris vyko 2018 m., išvadose: jose teigiama, kad mokytojai paveikiai organizuoja mokymąsi gimnazijos teritorijoje, aktualizuoja ugdymo turinį, suteikdami mokiniams galimybę įgyti įvairesnės patirties.

Apibendrinant integruotųjų veiklų netradicinėse aplinkose naudą mokiniui ir mokytojui, galima teigti, kad pagerėjo mokytojų bendradarbiavimas su kolegomis, mokytojai įgijo patirties, kaip praturtinti ugdymo procesą iki tol netaikytais metodais, mokymo priemonėmis, geriau planuoti ir integruoti ugdymo turinį, dažniau keisti mokymosi erdves.

Mokiniai pasidarė smalsesni, išmoko įgytas žinias geriau taikyti praktikoje. Pastebėta, kad patobulėjo mokinių komunikacinės kompetencijos: jiems lengviau kalbėti prieš auditoriją, išsakyti savo nuomonę, naudotis informacinėmis technologijomis.

Mokydamiesi gamtoje ar kitoje aplinkoje, mokiniai darosi draugiškesni, išradingesni, nuosekliau dirbama grupėse. Veiklos kitose erdvėse turi reikšmės mokinių rezultatams, jie geriau supranta nagrinėtą medžiagą, patys pamato ir neretai išbando tai, kas klasėje neįmanoma.

                                                                                                                                                            

Sustiprėjo mokinio ir mokytojo ryšys ir tarpusavio pasitikėjimas. Pasikeitė mokinių požiūris į kai kuriuos mokomuosius dalykus.

Mokytojai kūrybinėje veikloje taip pat pamatė mokinius kitokius, atsiskleidė anksčiau nepastebėti gebėjimai. Tokių veiklų naudą išsiaiškinome per bendrus veiklų pristatymus, asmeninius pokalbius, pačių mokinių įsivertinimą, anketines apklausas.

O kaip į tai atėjo mokytojai Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijoje? Ar galite juos paskatinti ne tik geru žodžiu?

I. Jankevičienė. Pirmasis žingsnis buvo „Besimokančių mokyklų tinklų“ projektas. Šiame projekte dalyvavusios gimnazijos komandos nariai ne tik mokėsi patys, bet ir mokė kitus. Rajone buvo sukurtas trijų ugdymo įstaigų tinklas. Vėliau gimnazija sėkmingai įsitraukė į „Kūrybinių partnerysčių“ projektą. Tuomet buvo galimybė mokiniams mokytis kitaip, dalyvaujant iš kitos aplinkos atėjusiems kūrybos praktikams ir dalykų mokytojams. Tai tyrinėjimu grįstas, kūrybiškas mokymasis. O mokytojai praktiškai išbandė daugybę naujų idėjų, pasisėmė įkvėpimo ir drąsos dirbti kitaip, nes projekto veiklos kasmet buvo vis kitokios – „Tyrinėjanti mokykla“, „Pokyčių mokykla“. Projekte dalyvavo 12 gimnazijos mokytojų. Gimnazijos patirtis ir veiklos aprašytos projekto leidinyje „Drąsa keistis“.

Stengiamasi mokytojus paskatinti, įkvėpti naujiems pokyčiams. Mokinių atostogų metu jiems organizuojamos edukacinės išvykos, įvairūs mokymai netradicinėse aplinkose ir gimnazijoje, pagal galimybes metų pabaigoje mokytojai paskatinami ir piniginėmis premijomis.

O iš kur ir kaip finansuojamos šios veiklos gimnazijoje?

I. Jankevičienė. Gimnazija papildomai lėšų negauna. Naudojamos įvairių projektų lėšos: projekto „Dinamiškai tobulėjančios mokyklos inkliuzinis modelis (gerosios praktikos vadovas)“, pilietiškumo, sveikatos ugdymo projektų lėšos. Mokiniams vežti į kitas aplinkas naudojamos savivaldybės skiriamos transporto lėšos. Naudojamos klasės krepšelio lėšos.

Trejus metus sėkmingai naudojamės projekto „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ parengta metodine medžiaga. Tai galimybė mokiniams rinktis mokomąją medžiagą, rengti įvairius pristatymus, tobulinti užsienio kalbos gebėjimus ir ruoštis socialinių mokslų egzaminui.

 

Skaičiau, kad į pamokas, vykstančias kitaip, kartais pasikviečiate kitų mokyklų mokinius ir mokytojus. Kodėl šito imatės? Juk tai papildomas darbas, laiko gaišatis...

I. Jankevičienė. Kitų ugdymo įstaigų mokiniai kviečiami į pamokas, kurios organizuojamos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Tai bendras gimnazijos švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų darbas. Kasmet jie rengia ir įgyvendina projektą „Kartu mes galim daug“. Mokiniai, atvykstantys pas mus mokytis iš kitų ugdymo įstaigų, taip pat palankiai vertina šias veiklas. Jiems tai įdomi ir nauja patirtis, nes čia visiems sudaroma galimybė patirti sėkmę, išsakyti savo nuomonę.

O gal taip prabyla lyderystė? Kaip Jūs vertinate tai, ką gavote iš dalyvavimo projekto „Lyderių laikas 3“ veiklose?

I. Jankevičienė. Dalyvavimas kiekviename projekte suteikia pasitikėjimo ir įkvėpimo ieškoti savitų mokymosi, bendradarbiavimo būdų. Tai galimybė bendrauti ir bendradarbiauti su kitų ugdymo įstaigų mokytojais, keistis patirtimi. Mokytojai palankiai atsiliepia apie organizuotus seminarus, dalijasi gauta informacija.

L. Simėnienė. Dalyvavimas projekte plėtoja mokytojų kūrybinius gebėjimus, įgyjama naujos patirties, džiugina bendradarbiavimas su kitų mokyklų kolegomis, atsiskleidžia mokytojai lyderiai. Kelmės savivaldybėje įgyvendiname pokyčių projektą „Susitarkime augti“.

Dėkodami už mums skirtą laiką ir pasidalijimą patirtimi, linkime sėkmės kuriant kitokias pamokas...

Zina Rimgailienė
Projekto „Lyderių laikas 3“ žurnalistė

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.