Formuojamasis vertinimas suteikia jūsų pamokoms išliekančios vertės

„Ar aš pateikiu kokybišką atsiliepimą, ar tiesiog parašau pažymį? Ar skiriu laiko atsakyti į mokinių klausimus, ar tik klausinėju?“ Šiuos ir panašius klausimus turėtų sau užduoti prie formuojamojo vertinimo pereiti ketinantys mokytojai. Toliau pateikti trys gerosios praktikos, padedančios geriau suprasti ir taikyti šį metodą, pavyzdžiai.

Bendrųjų įgūdžių įvertinimas 2020 (ATS2020)

Mąstykite kritiškai, imkitės iniciatyvos, naudokite skaitmenines priemones, spręskite problemas, dirbkite bendradarbiaudami – mokiniai, gebantys atlikti šiuos dalykus, turi puikias galimybes sėkmingai mokytis ir vėliau dirbti. Šie bendrieji įgūdžiai ir sudaro projekto ATS2020 esmę. Vykdant minėtą projektą buvo sukurtas mokymosi modelis ir naujoviški metodai, skirti bendriesiems įgūdžiams vystyti ir vertinti. Projektas buvo bandomas 250 mokyklų, veikiančių dešimtyje šalių: Belgijoje, Kroatijoje, Kipre, Estijoje, Graikijoje, Suomijoje, Airijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje. Jame dalyvavo nuo 10 iki 15 metų amžiaus mokiniai.

Standartizuoti testai buvo naudojami tik pačiam bandomajam projektui įvertinti, o bendrieji mokinių įgūdžiai buvo vertinami taikant formuojamojo vertinimo metodus. Vykdant projektą buvo atliekamos įvairios užduotys, kurias galima suskirstyti į tokias kategorijas:

• užduočių aprašymai;
• scenarijai;
• tinklaraščiai;
• įrašai Vikipedijoje;
• sąvokų žemėlapiai;
• e. portfeliai;
• kompiuterinis vertinimas;
• klasės reagavimo sistemos;
• technologijomis patobulinta mokymosi aplinka;
• mokymosi analizė ir ugdymo duomeny gavyba.

Vykdydami šias užduotis mokytojai galėjo išsiaiškinti mokymosi tikslus ir sėkmės kriterijus; surengti veiksmingas diskusijas klasėse; pateikti aiškius atsiliepimus, kurie spartina darbą; skatinti bendradarbiavimą ir suteikti mokiniams atsakomybės už savo mokymąsi. E. portfeliai visų pirma buvo naudojami mokymui dokumentuoti, taip pat savarankiškam vertinimui, bendraamžių vertinimui ir vertinimui „iš apačios į viršų“ atlikti. Pranešama, kad buvo pasiektas projekto tikslas – projektas padėjo ugdyti bendruosius įgūdžius.

Išsamesnės informacijos rasite peržiūrėję projekto rezultatus, ypač ATS2020 priemonių rinkinį (anglų, graikų ir lietuvių kalbomis) ir mokymosi projekto brošiūrą.

ATS2020 – tai naujoviškas politinio eksperimento projektas, kurį iš dalies finansuoja Europos Komisija. Projektas buvo pradėtas vykdyti 2014 m. ir jungia 17 partnerių iš 11 ES šalių: pirmiau minėtų bandomojo projekto šalių ir Austrijos.

„The Language Magician“

Panašu, kad perėjus iš pradinio mokymosi etapo į vidurinį mokinių polinkis mokytis kalbų smarkiai sumažėja. Manoma, kad viena svarbiausių to priežasčių yra mokymosi pažangos vertinimas, kuris dažnai riboja mokinius ir menkina jų motyvaciją.

Suprasdama šią problemą partnerystė „The Language Magician“ (Kalbos burtininkas) sukūrė kompiuterinį žaidimą-vertinimo priemonę. Buvo keliamas dvejopas tikslas – padaryti kalbų mokymąsi ir vertinimą patrauklesnį mokiniams bei padėti mokytojams greitai ir tiksliai išanalizuoti mokinių pasiekimus. Priemonė buvo išbandyta visose šalyse partnerėse išsibarsčiusiose 40 mokyklų, kuriose mokėsi 6000 mokinių. Rezultatai buvo teigiami. Kiekvienas pageidaujantis gali nemokamai susipažinti su projektu ir peržiūrėti mokomąjį vaizdo įrašą. Vykdant projektą taip pat buvo išleisti informaciniai ištekliai, skirti jo įgyvendinimui paremti, įskaitant vadovus, pastabas mokytojams ir darbalapius mokiniams (paskelbta anglų, vokiečių, ispanų ir italų kalbomis.

Europinis vaikų socialinio ir emocinio mokymosi įvertinimo protokolas

Socialinius ir emocinius įgūdžius galima ugdyti kartu su kitais gebėjimais. Dar daugiau, užsiimdami socialiniu emociniu mokymusi (SEL) vaikai tobulėja ir kitose srityse, tokiose kaip susidomėjimas mokymusi, darbo etika ir problemų sprendimo gebėjimai. Deja iki šiol nebuvo nei socialinio emocinio mokymosi rezultatų, nei paties mokymosi proceso vertinimo priemonių.

EAP-SEL sukūrė standartizuotų vertinimo priemonę, kuri pateikia tikslias vaikų SEL vertinimo gaires ir padeda užtikrinti aukštos kokybės SEL priemonių taikymą. Priemonė vadinasi „How One Feels“ (HOF) (Kaip žmogus jaučiasi) ir yra skirta 6–10 metų vaikams. Priemonę sudaro dešimt vinječių, vaizduojančių skirtingus žmones. Norėdami ja naudotis, mokiniai turi įvesti, ką jaučia kiekvienas asmuo ir ką jie turi daryti. HOF paprasta naudotis ir ji prieinama įvairiomis kalbomis, tad gali būti pritaikyta skirtingose šalyse, o vėliau galima palyginti rezultatus. Paminėtina, kad ši priemonė buvo naudojama atliekant RESCUR (atsparumo ugdymo programos Švedijoje) tyrimus.

Projektas EAP-SEL buvo bendrai finansuojamas Europos Komisijos pagal Mokymosi visą gyvenimą programą. Jis buvo pradėtas įgyvendinti 2012 m. ir jungė partnerius iš penkių šalių: Kroatijos, Italijos, Slovėnijos, Švedijos ir Šveicarijos. Projektui buvo suteikti „sėkmės istorijos“ ir „gerosios patirties“ ženkleliai.

Daugiau vykdomų ir ankstesnių ES lėšomis finansuojamų mokyklinio ugdymo projektų rasite apsilankę projekto „Erasmus+“ rezultatų platformoje.