Dalijamės patirtimi. CLASSROOM GOOLE platforma pagal Loretą Latvienę

Kauno jėzuitų gimnazijoje nuotoliniu būdu pamokos visoms klasėms vyksta nuo kovo 18 d. Mokykla yra privati, todėl administracija, pasitarusi su bendruomene, priėmė sprendimą atostogas mokiniams skirti nuo kovo 13 iki kovo 17 d. Per tas tris darbo dienas mūsų mokykla sukūrė pagrindus virtualiajai mokyklai: mokytojams intensyviai vyko mokymai tiek pačioje mokykloje, tiek nuotoliniu būdu iš namų.

Mokyklos administracija pasiūlė taikyti vieningą virtualiąją vaizdo konferencijų aplinką meet.google.com, kuriai iš esmės visi mokytojai pritarė. Taip pat buvo nuspręsta pamokas vesti pagal nusistovėjusį realų kiekvieno mokytojo tvarkaraštį.

Kiekvienai klasei nuo 5-okų iki 10-okų mokyklos administracija su IT specialistais sukūrė virtualias klases, virtualų mokytojų kambarį, metodinių grupių kambarius, specialistų (psichologų, socialinių pedagogų ir kt.) kambarį, techninės pagalbos kambarį ir visą šį sąrašą su nuorodomis per elektroninius paštus išsiuntinėjo visiems mokyklos mokytojams. Taigi mokytojas realiu savo pamokos laiku paspaudžia ant klasės nuorodos ir taip patenka į pamoką. Atitinkamą informaciją apie prisijungimus, aplinkas mokiniams ir jų tėvams išsiuntė mokykos administracija.

Kadangi 11–12 klasių mokiniai mokosi srautais, jie nebuvo suburti į virtualias klases. Jiems dalykų mokytojai nusiuntė savo virtualių kabinetų nuorodas. Visą reikalingą medžiagą ir užduotis dauguma mokyklos mokytojų talpina classroom google.com platformoje. Tačiau ši platforma nėra privaloma, mokytojas gali pasirinkti savo nuožiūra, atsižvelgiant į savo mokomojo dalyko specifiką.

Taigi virtualioje aplinkoje daugumai klasių pravedžiau po vieną, kai kurioms – po dvi pamokas. Turiu pripažinti, kad nuotolinių pamokų vedimas mažai kuo skyrėsi nuo įprastų. Nuėjusi į mokinių klasę, pirmiausiai sutikrindavau lankomumą. Monitoriuje puikiai matosi ne tik dalyvių skaičius, bet ir visi dalyvaujantys vaikai. Jei noriu iš arčiau matyti mokinį, patikrinti, ką jis veikia, tiesiog paspaudžiu ant jo langelio. Ekrane visiems klasės/kurso dalyviams pasirodo tas, kuris tuo metu kalba. Visą procesą valdau aš – mokytoja.

Šių vaizdo konferencijų metu ne tik bendrauju su mokiniais, bet ir dėstau jiems medžiagą. Galiu rodyti skaidres, word failus ar kitokiu formatu paruoštą medžiagą, naršyti internete, rodyti video siužetus ir pan. Labai sėkmingai naudoju ir skaitmenines mokymo(si) priemones tiek aiškinant medžiagą, tiek mokiniams įtvirtinant tai, ką išmoko.

Kadangi pamokas vedu su savo kabineto kompiuteriu, jame yra instaliuotas skaitmeninis atlasas „Gaublys“. Tokiu būdu pamokose puikiai panaudoju šio atlaso išteklius ir galimybes!

Daugeliui geografijos mokytojų yra aktualu, kaip vyks atsiskaitymai. Su 11 klasių moksleiviais paeksperimentavau žemėlapio objektų atsiskaitymą per Seterra Online platformą. Naudojant jos išteklius, mokytojams patartina peržiūrėti žemėlapių užduotis, nes jose yra klaidų.

Vienu metu visiems išsiunčiau nuorodą (tam panaudojau vaizdo konferencijos platformoje esančią pokalbių žinutėmis skiltį) ir, atlikus užduotį, visų prašiau ją nufotografuoti arba padaryti ekrano Print screen taip, kad matytųsi data, laikas ir visa tai prisegti classroom google.com.

Klausinėti iš žemėlapio objektų galima ir žodžiu, naudojant skaitmeninį atlasą arba pasidarius žemėlapio kopiją.

Žinoma, galvojant apie sąžiningą atsiskaitymą, reikės dar apgalvoti ne vieną variantą. Ateinančią savaitę esu numačiusi 8-okams atsiskaitymą iš Azijos politinio žemėlapio per Seterra online. Pabandysiu susikurti atskirą meet.google.com nuorodą ir atskirais laiko intervalais prašysiu prie jos prisijungti po 3-4 mokinius taip, kad galėčiau matyti ir girdėti, kaip jie dirba. Kaip seksis, bus matyti.

Kaip ir minėjau, esu visoms klasėms sukūrusi kursus classroom.google.com platformoje.

Ten talpinu užduotis, medžiagą, nuorodas, skelbiu namų darbus, pažymiu terminus iki kada turi atlikti ir pan.

Taip galiu patikrinti mokinių darbus ir įvertinti kaupiamuoju balu. Ten pat mokiniai gali užduoti klausimus, jiems galima atgal išsiųsti darbą, kad pataisytų. Taip pat galima ir namų darbą, atliekamą geografijos pratybose, nuskanuoti ir prikabinti.

Refleksijai žadu toliau naudoti ArcGIS survey apklausą. Uždavus konkrečius klausimus, galima greitai gauti grįžtamąjį ryšį ir jį panaudoti ugdymo proceso gerinimui. Žinoma, ne kiekvienai pamokai.

Taip pat toliau manau skirti užduotis sukurti GIS  žemėlapį arba žemėlapio pasakojimą, kurti Kahoot.

Kol kas dar neturiu aiškios vizijos, kaip paruošti užduotis kontroliniams darbams, pabaigus skyrių. Turiu numačiusi tris variantus: naudojant Classroom, Kahoot, Socrates platformas kurti testus, nustačius kiekvienos užduoties atlikimo laiką minutėmis ir sekundėmis.

Apibendrinant savo trumpą trijų darbo dienų nuotoliniu būdu patirtį, galiu išvardinti kelis darbo naudojant meet.google.com vaizdo platformą bei classroom.google.com pliusus ir minusus.

Pliusai

•  Pamokoms vykstant realiu laiku pagal tvarkaraštį, mokiniai žino tvarką, neišsimuša iš ritmo.
• Galima geriau sukontroliuoti mokinių darbą, nes vaizdo konferencijos metu gali ne tik matyti, bet ir pakalbinti kiekvieną mokinį, o o apie nedalyvavusį pamokoje galima greitai ir operatyviai pranešti klasės auklėtojui ir specialistų komandai.
• Pamokos metu galima naudoti visus turimus išteklius kompiuteryje, juos demonstruojant mokiniams ekrane. Lygiai taip pat ir mokiniai gali atsakinėti, ekrane rodydami savo pateiktis ir kitą medžiagą.
• Classroom platformoje kaupiasi visi mokinių atlikti darbai, nereikia mokytojui užsirašinėti į popierinį sąsiuvinį. Tiek mokytojas, tiek mokinys mato savo pažangą, gali pasinaudoti jau atliktais darbais ruošiantis atsiskaitymams.
• Niekam ne paslaptis, kad virtuali erdvė šiuolaikinei kartai yra labai patraukli. Didžioji dalis mano mokinių labai entuziastingai ir teigiamai atsiliepė apie visų dalykų mūsų mokytojų vestas pamokas šią savaitę. Galbūt toks darbas iš „pogrindžio“ ištrauks mažiau motyvuotus mokinius.
• Mokytojui namuose turint daug mokomosios medžiagos daug paprasčiau ruoštis pamokoms. Viską turi po ranka ir savo kompiuteryje. Be to, per pertraukas neskubant galima pavalgyti, išgerti kavos ir šiaip atsipūsti. Mokykloje dažniausiai per pertraukas pasilieka mokiniai, užkalbina kolegos ir apie atokvėpį galima tik pasvajoti…
• Galima atsikelti visa valanda vėliau!

Minusai

• Ne visi mokiniai turi reikalingas technines priemones: kompiuterį, internetą, vaizdo kamerą ir pan. Aš asmeniškai pirmosiomis dienomis turėjau 9 mokinius per visas klases, kurie neturėjo vaizdo kamerų ir garsiakalbių. Tačiau jie matė ir girdėjo mane bei klasės draugus ir tai, ką norėjo pasakyti, galėjo parašyti pokalbių skiltyje. Tačiau žinant visos Lietuvos kontekstą, vaizdo konferencijas organizuoti nebus paprasta.
• Nemažai šeimų, kuriose mokyklą lanko du ir daugiau vaikų. Kaip pasidalinti erdve ir kompiuteriu, jei tuo pat metu vyksta visiems vaikams pamokos? Mes tai bandėme spręsti pasitelkdami mokyklos bendruomenę ir dalijantis atliekamais kompiuteriais, garsiakalbiais ir kt. priemonėmis. Taip pat išeitis vietoje kompiuterio naudoti išmanųjį telefoną.
• Jei vaizdo konferencijos nuorodą mokiniai persiunčia pašaliniams asmenims, pastarieji gali pamokai trukdyti. Esant tokiai situacijai, galima sukurti naują nuorodą į virtualią klasę. Taip atsitiko ir man vedant pamoką vienai 8-okų klasei. Naujos nuorodos kurti nereikėjo. Užteko draugiškai paprašyti netrukdyti pamokos ir palikti klasę.
• Didžiausias iššūkis – kaip užtikrinti sąžiningą atsiskaitymą ir kiek toks atsiskaitymas gali pamatuoti žinias, o ypač – gebėjimus.
• Didesnis nei įprastai darbo krūvis mokytojui. Nors su virtualiom aplinkom dirbu ne pirmi metai, tačiau vesti 8 pamokas iš eilės online vaizdo konferencijos metu dar nebuvo tekę. Nuovargis buvo žymiai didesnis nei grįžus po įprastinių pamokų. Gal vėliau įprasim ir bus lengviau.

Kauno jėzuitų gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė Loreta Latvienė