Apklausa apie ugdymą klimato klausimais – rezultatai

Mokyklos turėtų mokyti apie klimato kaitą, tačiau dabartinėse mokymo programose šiam klausimui skiriama pakankamai dėmesio, nors jį galima nesunkiai integruoti ir į kitus mokymo dalykus, ne tik gamtos mokslus ir geografiją – tokį vaizdą atskleidžia naujausios apklausos rezultatai. Nepakankamai pasirengimas ir išteklių trūkumas yra svarbiausios kliūtys, trukdančioms mokytojams įtraukti šią temą į pamokas, nors dauguma respondentų palaikytų mokinius, jei šie imtųsi veiksmų.

Pastaruoju metu ugdymas klimato klausimais sulaukė nemažo dėmesio ir Europoje, ir visame pasaulyje, prie to prisidėjo ir mokinių 2019 m. surengtos klimato eisenos. Nors Italija ir toliau išlieka vienintelė ES šalis, kuri klimato kaitą įtraukė į privalomąją mokyklinio ugdymo programą, matome nemažai tokių iniciatyvų kaip Aplinkosaugos veiksmų programa (EAP) Švedijoje, UNESCO švietimas apie klimato kaitą ir „eTwinning“ bendruomenė, kuri taip pat padeda didinti sąmoningumą ir teikia informacijos.

Mokytojai irgi gali atlikti ypač svarbų vaidmenį, padėdami jauniems žmonėms suprasti klimato kaitos klausimus ir susidaryti savo nuomonę apie tai. Visgi pristatyti šią temą savo klasėse gali būti nelengvas uždavinys, nes ji pati yra prieštaringo pobūdžio, be to, mokytojai gali būti nepakankamai į ją įsigilinę arba neįžvelgti ryšio su savo dėstomais dalykais.

Apklausa vyko nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki birželio 21 d., buvo gautas 1101 atsakymas. 89 proc. respondentų buvo mokytojai ir mokyklų vadovai iš 36 šalių, daugiausia iš Ispanijos, Turkijos ir Rumunijos.

---

Rezultatai (N=1101)

1. Kaip manote, ar jūsų regiono mokyklos suteikia mokiniams pakankamai žinių ir įgūdžių, leidžiančių suprasti klimato kaitą ir imtis atitinkamų veiksmų savo gyvenime?

Beveik visi respondentai sutiko, kad šviesti mokinius klimato klausimais yra mokyklų pareiga. Visgi 70 proc. atsakiusiųjų tvirtino, kad mokymo programoje nepakankamai atsižvelgiama į klimato klausimus, ir tik 29 proc. manė, jog ugdymas klimato klausimais pakankamai įtrauktas į mokymo programą.

2. Kokios svarbiausios priežastys, jūsų manymu, lemia, kad jūsų regiono mokyklos ir mokytojai į pamokas gali neįtraukti ugdymo klimato klausimais? Pažymėkite visus tinkamus atsakymus.

Nepakankama kompetencija arba pasirengimas daugumos respondentų (66 proc.) nuomone buvo svarbiausia priežastis, kodėl mokytojai neįtraukia ugdymo klimato klausimų į pamokas. Antroji pagal svarbumą priežastis – išteklių apie ugdymą klimato klausimais trūkumas (51 proc.). Tai atitinka kitų panašių apklausų, kurios buvo vykdomos Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje rezultatus – nepakankamą pasirengimą klimato kaitos klausimais nurodė 3 iš 4 jose dalyvavusių mokytojų.

Beveik 39 proc. dalyvių nurodė, kad klimato tema neįtraukta į mokyklinio ugdymo programą, 31 proc. teigė, kad ji nesusijusi su mokymo dalyku. Dar 12 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad ši tema pernelyg prieštaringa arba politiškai jautri, o 11 proc. sakė, jog mokymo programoje yra svarbesnių klausimų. Nedidelė respondentų dalis (6 proc.) apskritai skeptiškai vertino švietimą apie klimatą, teigdami, jog nepakanka įrodymų, kad klimato kaita yra rimta problema.

3. Kaip jūsų mokykla arba jums žinoma mokykla reaguotų, jeigu mokiniai patys imtųsi spręsti klimato problemas (pavyzdžiui rengtų ad hoc susitikimus, socialinės žiniasklaidos kampanijas, imtųsi tiesioginių veiksmų, organizuotų mokinių streikus)?

Didelė dalis respondentų teigė, kad jų mokykla teiktų paramą mokiniams, kurie aktyviai įsitraukia į klimato kaitos kampanijas (39 proc.), arba nurodė, kad mokykla leistų mokytojui pačiam nuspręsti, kokios pozicijos laikytis (38 proc.). Kiti apklausos dalyviai (11 proc.) sakė, kad mokykla išliktų neutrali. Tik mažiau nei 4 proc. apklaustųjų manė, kad jų mokykla nepritartų mokinių organizuotiems veiksmams, tokiems kaip sąmoningumo ugdymo kampanijos ir eitynės.

4. Nurodykite, kokiu mastu sutinkate su tolesniais teiginiais.

Visiškai nesutinku

Nesutinku

Neturiu nuomonės

Sutinku

Visiškai sutinku

Nuomonės, dėl to, ar mokytojai turi reikiamų žinių ir išteklių mokyti apie klimato kaitą, pasiskirstę apylygiai: 45 proc. respondentų nesutiko arba visiškai nesutiko su šiuo teiginiu, o 42 proc. laikėsi priešingos pozicijos. Daugiau nei 90 proc. apklausos dalyvių visiškai sutiko arba sutiko, kad ugdymą klimato klausimais nesunku įtraukti į kitus mokymo dalykus, ne tik į tokius kaip gamtos mokslai ir geografija. Tik maždaug 35 proc. respondentų visiška sutiko arba sutiko, kad mokyklos mokymo programoje nagrinėjamos visos su klimato kaita susijusios temos. Galiausiai, maždaug 60 proc. apklausos dalyvių sutiko, kad į mokymo programą įtraukta galimybė diskutuoti apie kovos su klimato kaita veiksmus ir kitus su aplinka susijusius faktus. Apibendrinant galima teigti, kad respondentai sutinka, jog ši tema yra tarpdalykinio pobūdžio ir apima įvairius mokymo dalykus bei diskusijas.

5. Koks, jūsų manymu, požiūrius į ugdymą klimato klausimais vyraus per ateinančius dvejus metus?

Tai nesvarbi tema – mokykloje verčiau nagrinėti tokias temas kaip karai ir pasaulinės pandemijos, o ne klimato kaita

Neutralus – tai viena iš daugelio vertų dėmesio socialinių problemų

Tai svarbi tema, kurios turi būti mokoma mokykloje ir apie kurią reikia diskutuoti

Pasak 61 proc. respondentų, mokyklinio ugdymo institucijos švietimą klimato klausimais vertina kaip rimtą problemą, kurią reikia aptarti mokykloje. Tokį požiūrį palaiko ir stiprina tiek mokytojai ir mokyklų vadovai (71 proc.), tiek mokiniai (73 proc.). Visgi daugelis prognozuoja, kad požiūris į klimato pokyčius bus neutralus arba kad ši problema bus mažiau svarbi, palyginti su kitomis pasaulinėmis problemomis, įskaitant pandemijas (tokios nuomonės laikosi 39 proc. apklaustųjų mokyklinio ugdymo institucijų atstovų, 29 proc. mokytojų ir mokyklų vadovų bei 28 proc. mokinių).

Išvados

Mokymosi apie pasaulinio atšilimo priežastis svarba jau pripažįstama TIMMS mokymo programoje kaip esminė gamtos mokslų mokymo dalis. Be to, mokslininkai primygtinai siūlo apie klimato kaitą kalbėti ne tik per gamtos mokslų pamokas, nes tai sudėtinga tema, skatinanti kritiškai mąstyti. Tyrimai atskleidžia, kad užuot išprovokavęs atskirtas neigiamas reakcijas, švietimas gali padidinti įsitraukimą, sutelkiant dėmesį į viltį bei pasitelkiant pasakojimus ir istorijas.

Apklausos rezultatai atspindi mokymo apie klimato kaitą sudėtingumą. Daugiau nei pusė respondentų mano, kad jų mokyklos mokymo programoje nepakankamai atsižvelgiama į klimato klausimus ir kad jiems reikia geresnio pasirengimo bei pagalbos, kad galėtų dėstyti mokiniams šią temą. Nors nemaža dalis respondentų sutiko, kad mokyklos turėtų geriau nagrinėti šią temą ir kad ją būtų galima lengvai integruoti į kitus mokymo dalykus, ne tik į gamtos mokslus ir geografiją, kai kurie mano, kad ši tema politiškai jautri ir nepakankamai pagrįsta moksliškai. 77 proc. respondentų tvirtino, kad mokyklos ar atskiri mokytojai palaikytų mokinius, jei ši imtųsi kovos su klimato kaita veiksmų, o maždaug 11 proc. respondentų išliktų neutralūs.

Priedas. Respondentų pareigos