Apklausa apie nuotolinį arba internetinį mokymąsi – rezultatai

Tyrimo rezultatai rodo, kad beveik visos respondentų mokyklos nuo COVID-19 krizės pradžios perėjo prie tam tikros nuotolinio mokymo formos, be to, daugiau nei 60 proc. mano, jog atnaujinus įprastą mokyklų veiklą, mokyklos pasikeis ir internetu arba nuotoliniu būdu bus mokomasi daugiau, nei iki šiol. Du trečdaliai respondentų dėl mokyklų uždarymo su internetiniu mokymu susidūrė pirmą kartą, o ši patirtis buvo buvo ir teigiama, ir sudėtinga.

Kadangi dėl viruso COVID-19 pandemijos visoje Europoje masiškai uždaromos mokyklos, daugelis šalių ėmėsi priemonių, kad kuo labiau sumažintų ugdymo proceso sutrikdymą – perėjo prie internetinio ir nuotolinio ugdymo. Tai paveikė ne tik vidurines, bet ir pradines mokyklas.

Nors nuotolinis mokymasis ir mokytojams, ir mokiniams turi akivaizdžių privalumų, tokių kaip tęstinumas, lankstumas bei tarpusavio parama, dėl trumpo pasiruošimo laikotarpio daugelis mokytojų dabar dar tik stengiasi prisitaikyti prie internetinio mokymo. Be to, mokytojams nelengva užtikrinti, kad internetinėse pamokose dalyvautų visi mokiniai, ypač jaunesni ir kilę iš socialiai remtinų šeimų.

Ši apklausa buvo skirta sužinoti pedagogų iš visos Europos nuomonę apie internetinį ir nuotolinį ugdymą. Ji buvo vykdoma nuo balandžio 9 d. iki gegužės 10 d., ir buvo gautas rekordinis skaičių atsakymų – net 4859. 86 proc. respondentų buvo mokytojai ir mokyklų vadovai.

Apklausą papildė atskirų šalių tyrimai, kurių rezultatus taip pat įtraukėme į šią apžvalgą.

Dėkojame už jūsų susidomėjimą ir prašome siųsti pasiūlymus dėl būsimų apklausų.

---

Rezultatai (N=4859)

1. Kuris teiginys geriausiai apibūdina mokytojų patirtį taikant nuotolinį mokymą jūsų mokykloje arba jums žinomoje mokykloje?

67 proc. respondentų su internetiniu mokymu susidūrė pirmą kartą, 25 proc. turėjo tam tikros patirties ir tik 6 proc. buvo labai patyrę šioje srityje. 3 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad jų mokykla neperėjo prie internetinio arba nuotolinio ugdymo.

2. Kokios internetinio arba nuotolinio ugdymo galimybės jus, kaip mokytoją (arba jums žinomą mokytoją), maloniai nustebino?

Labiausiai maloniai nustebinęs dalykas, kurį paminėjo 38 proc. respondentų, buvo naujovės (tai yra laisvė eksperimentuoti su mokymo praktika). Po to sekė lankstumas (33 proc.), didelis skaitmeninių priemonių pasirinkimas (31 proc.), platformų, medžiagos ir išteklių prieinamumas (27 proc.) ir padidėjęs besimokančiųjų savarankiškumas ir bei sustiprėjusi motyvacija (23 proc.).

Mažiau nei 14 proc. apklausos dalyvių nurodė mokinių įsitraukimą ir entuziazmą. Tik 11 proc. respondentų maloniai nustebino pagerėję santykiai su mokiniais, o 10 proc. – tai, kad mokytis internetu arba nuotoliniu būdu nesudėtinga.

3. Nurodykite didžiausius sunkumus, kuriuos, jūsų nuomone, patyrė mokytojai pereidami prie internetinio arba nuotolinio ugdymo. Pasirinkite iki penkių atsakymo variantų.

Respondentų buvo paprašyta pasirinkti penkis variantus iš 17 punktų sąrašo. Mažiau nei 1 proc. apklausos dalyvių teigė, kad jokių sunkumų nebuvo.

Dažniausiai minėtas iššūkis buvo galimybės naudotis technologijomis (kompiuteriais, programine įranga, stabiliu interneto ryšiu ir pan.) – su šia problema susidūrė ir mokiniai (paminėjo 49 proc. respondentų), ir mokytojai (34 proc.). Padidėjęs darbo krūvis ir stresas dirbant namuose kėlė sunkumų 43 proc. respondentų (18 proc. – laiko valdymas ir darbo organizavimas).

Didžiausias iššūkis, susijęs su mokinių palaikymu, buvo užtikrinti jų visų motyvaciją ir įsitraukimą į ugdymo procesą (tai nurodė 43 proc. respondentų), įtraukti mokinius iš socialiai remtinų šeimų (36 proc.), įtraukti nepatenkintus mokinius (19 proc.) ir padėti specialiųjų poreikių ar negalią turintiems mokiniams (18 proc.).

Skaitmeninis raštingumas taip pat buvo iššūkis tiek mokiniams (24 proc.), tiek mokytojams (24 proc.). Dažniausiai minima su mokymosi turiniu ir vertinimu susijusi problema buvo mokymo užduočių ir turinio pritaikymas internetiniam arba nuotoliniam ugdymui (28 proc.), taip pat internetinio ir nuotolinio mokymosi turinio paruošimas (27 proc.) bei mokinių pažangos vertinimas (25 proc.).

Bendravimo su mokiniais problemas paminėjo 19 proc. apklausos dalyvių, o bendravimo su tėvais ar globėjais problemas – 13 proc. respondentų. Tik 7 proc. apklaustųjų manė, kad problemų kyla dėl nepakankamų mokyklos teikiamų rekomendacijų ar paramos.

4. Kas labiausiai padėtų mokytojams geriau organizuoti internetinį ugdymą tuo metu, kai mokykla uždaryta?

Iš aštuonių atsakymo variantų respondentai dažniausiai rinkosi daugiau nemokamų išteklių ir priemonių, kuriuos siūlytų ugdymo technologijų bendrovės (45 proc.). Kiti naudingi mokymo ir mokymosi turinio tipai buvo interneto svetainės su naudingų šaltinių sąrašais (29 proc.) edukacinės televizijos programos nacionalinėje žiniasklaidoje (10 proc.).

Antra dažniausiai paminėta paramos rūšis buvo aiškios Švietimo ministerijos rekomendacijos (41 proc.).

Dažnai buvo minimi ir įvairūs profesinio tobulėjimo tipai, ypač spartieji mokymo internetu kursai (37 proc.), internetiniai seminarai ir virtualieji susitikimai „TeachMeet“ mokytojams, kad jie galėtų dalytis idėjomis ir problemomis (22 proc.), gerosios praktikos vaizdo įrašai arba pamokų planai (31 proc.) ir galimybė lengvai susisiekti su ekspertais, pavyzdžiui, internetinio mokymo srityje labiau patyrusiais mokytojais ar IRT specialistu (24%).

5. Kaip manote, ar dėl dabartinių aplinkybių, kurias lėmė virusas COVID-19, vėl visiškai atsidarius mokykloms, nuotolinis arba internetinis mokymas išliks jų ugdymo praktikos dalimi?

44 proc. respondentų mano, kad mokyklos šiek tiek pasikeis ir internetu bus mokomasi daugiau, nei iki šiol. Dar 17 proc. įsitikinę, kad mokyklos gerokai pasikeis – internetinis mokymas taps neatsiejama ugdymo veiklos dalimi. Kita vertus, 39 proc. teigė, kad pokyčiai bus labai nedideli, 32 proc. išsakė nuomonę, kad mokykla vėl grįš prie ankstesnės praktikos, kuri pasikeis labai nedaug, o 7 proc. manė, kad mokykla tiesiog grįš prie ankstesnės praktikos.

Europinio tyrimo išvados

Gerąja prasme respondentus labiausiai nustebino naujovės, laisvė eksperimentuoti su mokymu, lankstumas ir didelis skaitmeninių priemonių pasirinkimas. Mažiau netikėtai nustebinusių teigiamų dalykų susiję su padidėjusiu mokinių įsitraukimu ar pagerėjusiais santykiais, nors buvo pastebėti ir šie aspektai.

Beveik kiekvienas respondentas pranešė apie sunkumus, dažniausiai susijusius su mokinių ir mokytojų galimybėmis naudotis technologijomis, taip pat apie padidėjusį darbo krūvį ir stresą dirbant namuose. Be to, buvo išsakyta keletas problemų, susijusių su mokinių palaikymu, bei jų ir jų mokytojų skaitmeniniu raštingumu.

Respondentai mano, kad įveikti sunkumus jiems padėtų daugiau švietimo išteklių, taip pat aiškios Švietimo ministerijos rekomendacijos kartu su profesiniu tobulėjimu, pavyzdžiui, trumpi internetinio mokymo kursai ir galimybės mokytojams dalytis ištekliais, idėjomis ir iššūkiais.

Šie tyrimo rezultatai leidžia politikams ir mokyklų vadovams padaryti ankstyvas išvadas, kad nuotolinio mokymo ir mokymosi internetu patirtis, nors ir gana sudėtinga, gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį – atverti įdomių galimybių taikyti naujoves ir naujus darbo metodus, ypač jei jie tinkamais būdais ir tinkamu metu remiami sudarant profesinio tobulėjimo galimybes.

Aiškinant šio tyrimo rezultatus svarbu atsižvelgti į tai, kad imtį sudarė internetinėje apklausoje savanoriškai dalyvavę respondentai ir ji buvo gana nedidelė, palyginti su mokytojų ir kitų suinteresuotųjų asmenų skaičiumi Europoje. Nors šioje apklausoje dalyvavo daugiau nei 40 šalių atstovai, dauguma respondentų buvo iš Prancūzijos (36 proc.), Bulgarijos (19 proc.) ir Portugalijos (14 proc.).

Naujausių atskirų šalių tyrimų rezultatai

Remiantis Austrijoje atliktu tyrimu, kuriame dalyvavo 3 500 mokytojų iš visų tipų mokyklų, 60 proc. respondentų mano, kad nuotolinis mokymas turėjo didelį poveikį, be to, tyrimo dalyviai teigė, kad šis poveikis pasireiškė 64 proc. mokinių. Trys ketvirtadaliai mokytojų nurodė, kad mokymasis namuose padėjo jiems geriau suvokti atskirų mokinių asmeninę padėtį. 86 proc. sakė, kad turėjo atsižvelgti į konkrečias situacijas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokymą labiausiai individualizavo specialiojo ugdymo mokytojai, tačiau jie galėjo palaikyti mažiau asmeninių ryšių su mokiniais, negu įprastose ar integracinėse klasėse dirbantys mokytojai.

Čekijos mokyklų inspekcija atliko išsamų tyrimą apie nuotolinį mokymąsi, kuris buvo vykdomas telefonu. Apklausoje dalyvavo beveik 5 000 pradinių ir vidurinių mokyklų vadovų (tyrimas vyko 2020 m. balandžio 1–14 d.). Buvo nustatyta, kad dauguma mokinių vienaip ar kitaip įsitraukė į ugdymo procesą, nors, kaip pranešama, pradžioje 15–20 proc. mokinių patyrė problemų dėl IRT įrangos trūkumo, nepakankamai kokybiško interneto ryšio, mažos motyvacijos ar nepakankamos tėvų paramos. Intensyvus skaitmeninių technologijų naudojimas nuotoliniam mokymui bei susidomėjimas jomis ir lūkesčiai dėl tolesnio jų naudojimo ateityje yra akivaizdžiai teigiamos pasekmės. Taigi du trečdaliai mokyklų tikisi, kad grįžę į mokyklą dauguma mokytojų pamokose naudos daugiau skaitmeninių technologijų.

Apie interviu rezultatus pranešęs Vokietijos Allensbacho institutas pabrėžė asmeninio mokytojų ryšio su mokiniais svarbą, nors užmegzti ir palaikyti tokius ryšius pavyko tik trečdaliui. Pusė mokytojų nurodė, kad pasiekė didžiąją dalį savo mokinių, 9 proc. – tik kai kuriuos mokinius, o 3 proc. – nė vieno mokinio. Palyginti su įprastu mokymu, vieni mokytojai patyrė daugiau (34 proc.), o kiti – mažiau streso (36 proc.). Papildomą įtampą kėlė kitoks užduočių organizavimas, atsiliepimų teikimas mokiniams ir namų darbų vertinimas. Techninių problemų pasitaikė beveik pusei (40 proc.) papildomą spaudimą patyrusių mokytojų. Palaikyti ryšį su tėvais buvo ypač sunku pradinių klasių pedagogams.

Tyrimo ataskaitos taip pat paskelbtos Latvijoje ir Airijoje (abi anglų kalba).

Priedas

Nuotrauka: LUM3N / Unsplash.com

www.schooleducationgateway.eu