Aktyviai judama pedagoginės praktikos kaitos link

Neseniai įvyko Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vaizdo konferencija „Ugdymo turinio atnaujinimas: Kas vyksta?“, kur pristatytas pasibaigęs Bendrųjų programų diegimo tyrimas. Jame dalyvavo 30 šalies mokyklų, kuriose analizuota patirtis, apžvelgtas pasirengimas diegti kompetencijomis grįstą atnaujintą ugdymo turinį. Kaip vyko tyrimas? Kaip sekėsi? Kokie rezultatai ir kokia iš jų nauda? Apie visa tai per renginį kalbėjo tyrimo grupės vadovas dr. Sergejus Neifachas.

Veiklos tyrimo tikslas buvo įgalinti praktikus pademonstruoti savo profesines kompetencijas, gebėjimus, kuriuos pasitelkęs mokytojas organizuoja kokybinį mokymo procesą, susieti tyriminius metodus ir padėti mokytojams praktikams grįžti prie dalyko didaktikos įrankio, aktualaus šiandien įgyvendinat kompetencijomis grįstą ugdymo turinį. Tyrimas paskatino jame dalyvavusius mokytojus patobulinti profesinius gebėjimus organizuojant, planuojant, formuluojant pamokos tikslą, uždavinius, nes jiems reikėjo gilesnio įsijautimo į ugdymo turinio planavimo pagal kompetencijas suvokimo.

„Kompetencijos turinys – tai vertybinės nuostatos, gebėjimai ir įgūdžiai, kurie turėjo parodyti pedagogams, kad mes „neužsidarome“ vien į dalykinį turinį, bet ieškome sąsajų ir dermės tarp kompetencijų turinio ir dalykinio turinio. Tai skatina mus aktyviai judėti pedagoginės praktikos kaitos link, ieškoti mokyklose ir metodinėse grupėse naujų ugdymo strategijų, krypčių, būdų, formų, kaip pastiprinti mokyklos bendruomenę, aktyviai įsitraukti į atnaujinimo procesą“, – pasakojo S. Neifachas.

Nustatant pagrindinius kintamuosius (jie buvo apibrėžti per pamokos planavimo žingsnius, sėkmės kriterijų kūrimą, grįžtamojo ryšio teikimą, įsivertinimo taikymą), paaiškėjo, kad mokymasis tampa tikrai paveikesnis, orientuotas į mokinį, jo sumanymus, gebėjimus, lūkesčius. Pagrindinis veiklos tyrimo žingsnių aspektas padėjo atpažinti pedagogų kompetencijas, kuriomis mokytojas, kaip profesionalus mokymosi turinio ir situacijų kūrėjas, skatina kiekvieną besimokantįjį tyrinėti, išreikšti savo įžvalgas ir dalytis įgyta patirtimi. Mokytojų išmanymas apie kompetencijų turinį, mokymosi strategijos rūšis, strategijos ir kompetencijos sąsajas, gebėjimas įtraukti jas į pamokos scenarijų padėjo visas mokyklas įtraukti į atnaujinto turinio scenarijų kūrimą, nukreipti juos sekti pamokos turiniu, teikti paramą kolegoms ir mokiniams. Pasak tyrimo grupės vadovo, buvo keliamos prielaidos ir jos pasitvirtino – mokiniai, kurie su mokytojais kartu įsitraukia į aktyvų mokymąsi, į naują turinio suvokimą, pasiekia gana gerų mokymosi rezultatų.

Dalyvavimas tyrime pedagogams padėjo įgyti žinių ir suprasti ryšius tarp kompetencijų, jų sandų ir dalykų. Visose dirbtuvėse, vykusiose nuo spalio iki balandžio, dalyvaudami diskusijose, klausydamiesi skėtinių pranešimų, pedagogai įgijo patirties, kuri padėjo įvertinti, kaip mokyklos pasirengusios diegti atnaujintą, kompetencijomis grįstą ugdymo turinį, be to, ruošiamos rekomendacijos, kaip padėti profesionaliai įgyvendinti atnaujintas ugdymo turinio gaires.

Kaip vyko tyrimas?

Siekiant supažindinti mokyklas su kompetencijų sandais, jų turiniu, susitikimuose dalyvavo kompetencijų turinio rengėjai, kurie aiškiai ir nuosekliai išgrynino pagrindines prasmes, mokytojai kūrė pasirinktos kompetencijos sąvokų žemėlapius, vėliau pereita prie pamokos planavimo žingsnių: gavę teorinių žinių, pagal pateiktus modelius mokytojai kūrė išplėstinį pamokos aprašą. Antrose dirbtuvėse atliktos tų aprašų analizės, išsakytos tobulinimosi gairės. Trečiasis žingsnis buvo galimybė mokykloms filmuoti vieną pamoką, rengti jos analizę pagal pamokos stebėjimo protokolą, paskutiniame susitikime su NŠA metodininkais, kuruojančiais dalykines sritis, teiktas grįžtamasis ryšys mokyklų komandoms.

Tyrimo vadovas kiekvieną tyrimo etapą nupasakojo išsamiau: „Pirmame žingsnyje kėlėme tikslą rekomenduoti mokytojams, kaip sutelkti bendruomenes ir pasikalbėti apie ilgalaikę programos atnaujinimo perspektyvą savo mokykloje. Dalyviams pateikti penki atviri klausimai, į kuriuos gauti atsakymai leido įvertinti kiekvienos mokyklos suvokimą, paaiškėjo, kad jos gerai reflektuoja kompetencijomis grįsto mokymosi prasmę ir sampratą. Mokytojas pamokos metu orientuotas ne tik į dalykinių žinių skleidimą, bet ir į motyvavimą, mokinių įgalinimą, kad jie patys galėtų išsikelti mokymosi tikslus ir apibrėžti sėkmės kriterijus, kad pamokos pabaigoje būtų galima įvertinti ir įsivertinti pasiekimus.“

Dažniausiai atsakant į klausimą, į kokias kompetencijas mokytojai atsižvelgia, planuodami pamoką, nurodytos pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo, socialinė emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencijos, rečiausiai minimos pilietiškumo, kultūrinė ir skaitmeninė kompetencijos – jos reikalauja papildomo bendruomenės ir kiekvieno jos nario dėmesio.

„Vienos pamokos kontekste visas septynių kompetencijų raiškas galbūt sudėtinga pastebėti. Planuojant pamokos turinį pagal atnaujintas gaires turime pasirinkti vieną ar dvi pagrindines kompetencijas ir bandyti ieškoti tam tikrų integracinių sąlyčio taškų su šalutinėmis kompetencijomis“, – paaiškino S. Neifachas.

Ką reikėtų tobulinti?

Tyrėjai išskyrė stipriuosius ir tobulintinus aspektus, kurie, pasak S. Neifacho, rodo, kad „augame ir stengiamės nebijoti iššūkių, jie būtų tokie: mažiausiai kėlėme mokiniams kūrybinių iššūkių, kurie galėtų paskatinti ir motyvuoti mokytis, trūko grįžtamojo ryšio / refleksijos, pradžios veiklos tik iš dalies paskatino imtis aktyvaus darbo ir veikti pagal savo galimybes bei polinkius ir pan. Pamokos pabaigoje buvo sunku atrasti sėkmės kriterijus, pagal kuriuos mokiniams buvo sunku atpažinti, ką jie pasiekė per pamoką“.

Rekomenduojama visiems susitarti dėl uždavinių ir kriterijų formulavimo pamokos pradžioje, tinkamai organizuoti pamokos reflektavimą, teikti grįžtamąjį ryšį. Aiškiai formuluojant mokymosi tikslą reikia padėti mokiniams įsitraukti į mokymosi procesą, pristatyti pagrindinius klausimus, kurie paskatintų ta tema mąstyti, išsakyti lūkesčius, siekti bendro rezultato, nes kol kas keliami mokymosi tikslai ir uždaviniai, kaip pastebima, daugiausiai siejami su mokinių veikla. Būtų prasminga įvardyti, kokį rezultatą turės pasiekti mokinys, gebėti tai aiškiai įvardyti pamokos pradžioje.

Tobulintinas aspektas yra užduoties formulavimas. Reikėtų peržiūrėti mokinių ir mokytojų aktyvios veiklos santykį pamokoje. Mokiniai turėtų gauti sudėtingesnes, be aiškių atsakymų užduotis, kurioms sprendinį ir veiksmų algoritmą turėtų sudaryti patys, prižiūrimi mokytojo, sprendimui reikėtų ilgesnio laiko nei pamoka.

S. Neifacho teigimu, geriausius pamokų planus, kuriuos rekomenduoja viešinti, parengė tyrime dalyvavusių Alytaus Panemunės, Telšių „Kranto“, Jurbarko Naujamiesčio, Ukmergės „Šilo“ ir Klaipėdos S. Dacho progimnazijų pedagogai. Veiklos tyrimo metu visi atlikti žingsniai įgalino tyrimo dalyvius aktyviai įsitraukti į turinio įgyvendinimo procesą, nebijoti iššūkių, susipažinti su kompetencijų turiniu, susidėlioti pamokos planą atsižvelgiant į nurodytus aspektus.

NŠA Ugdymo turinio departamento direktoriaus pavaduotoja Žaneta Vaškevičienė patikino, kad nuo spalio iki balandžio 5 tūkst. mokytojų planuojami mokymai apie atnaujinamą ugdymo turinį, o tyrėjai pagal per šį tyrimą surinktą medžiagą parengs ataskaitą.

Renginio vaizdo įrašą ir skaidres galite peržiūrėti čia.

Dovilė Šileikytė

„Švietimo naujienos“