Švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingai ir vertinimai

Skirtingų švietimo reitingų pristatymas:

- Penktą kartą pristatomas pradinių mokyklų ir progimnazijų palyginimas pagal standartizuotų testų rezultatus bei mokinių nubyrėjimą;

- 150 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įvardintų silpnų Lietuvos mokyklų. Ir 30 stiprių. Kokios tai mokyklos?

- Pagrindinių mokyklų vertinimas pagal pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus: matematikos mokyme pramušėme dugną;

- Tyrimas: išlaidos vienam mokiniui toje pačioje savivaldybėje skiriasi 5-7 kartus: nuo 1 tūkst. iki 5-7 tūkst. eurų;

- Tyrimas: pakenčiamą algą gauna tik trijų didmiesčių pedagogai;

- 2019 m. Savivaldybių reitingas pagal švietimo parametrus;

- 2019 m. Lietuvos gimnazijų reitingas;

- 2019 m. Profesinių mokyklų reitingas;

- 2019 m. Kolegijų reitingas;

- 2019 m. Universitetų reitingas;

Žurnalas „REITINGAI“ pristato dešimt skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingų ir vertinimų.

                  

• GIMNAZIJŲ REITINGAS

          Žurnalas "Reitingai" penktą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Vertindamas gimnazijas, žurnalas „Reitingai“ mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius.

Taigi geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos yra šios:

• Vilniaus licėjus (pernai buvo 1-as),
• 2. KTU gimnazija (pernai buvo 3-a),
• 3. Vilniaus jėzuitų gimnazija (pernai buvo 2 vietoje).

Iš viso buvo vertinta 10 gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti mokinius.

O geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų:

• Klaipėdos licėjus (pernai buvo 1-as),
• Kauno „Saulės“ gimnazija (pernai buvo 8),
• Vilniaus Gabijos gimnazija (pernai buvo 10)
• Panevėžio J. Balčikonio gimnazija (pernai buvo 2-a),
• 5. Šiaulių J. Janonio gimnazija (pernai buvo 5-oje vietoje).

Iš viso buvo vertinta 359 gimnazijos, kurios nedaro mokinių atrankų.

Gimnazijos buvo sureitinguotos įvertinus - visų 2018 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją kiekvieno valstybinio brandos egzamino, tai yra: lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos balų vidurkius. Aukščiausią įvertį už konkretų egzaminą turinti gimnazija gavo aukščiausią balą, tai yra 8 taškus. Žemiausią įvertį turinti mokykla gavo 0 taškų.

Taip pat remdamiesi Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, vertinome, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku (1 taškas), kiek dviem – (2 taškai), trimis – (3 taškai), keturiais – (keturi taškai) ir kiek penkiais šimtukais – (5 taškai). Tos gimnazijos, kurių 2018 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, buvo įvertintos 0 taškų.

Remdamiesi Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, vertinome, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas (8 taškų svoris).

Taip pat, remiantis gimnazijų pateikta informacija, buvo atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Mokykla, kurios didžiausia dalis 2018 m. laidos abiturientų išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus gavo 3 taškus.

Be to, pirmą kartą buvo ne tik pateiktas, o ir įvertintas (2 taškų svoriu) mokinių nubyrėjimas: kiek visų 2016 m. į gimnazijos III (11 kl.) klasę priimtų gimnazistų ją baigė 2018 m. Kai kuriose gimnazijose matomas akivaizdus mokinių nubyrėjimas per paskutinius dvejus metus.

• PRADINIŲ MOKYKLŲ IR PROGIMNAZIJŲ VERTINIMAS

Žurnalas „Reitingai“ penktą kartą pristato ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, dalyvavusių nacionaliniame moksleivių pasiekimų patikrinime (anksčiau vadintame standartizuotais testais) vertinimą. Šįkart jis papildytas nubyrėjimo rodikliu, tai yra, kiek moksleivių buvo priimta į pirmą klasę (2014 m.) ir, kiek jų baigė ketvirtą klasę (2018 m.) arba kiek buvo priimta į penktą klasę (2014 m.) ir kiek baigė aštuntą klasę (2018 m.).

Tarp ketvirtokų, pirmauja:

• Panevėžio Dembavos gimnazija
• Šiaulių Jovaro progimnazija
• Kauno Petrašiūnų progimnazija

O tarp aštuntokų geriausiai sekėsi:

• Klaipėdos Tauralaukio progimnazijai
• Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazijai
• Kauno Vinco Kudikos progimnazijai

Šie testai rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę, o nubyrėjimas – vaikų savijautą ir mokyklos (klasės) klimatą.

III. PAGRINDINIŲ MOKYKLŲ VERTINIMAS

Trečią kartą pristatome ir pagrindinių mokyklų vertinimą, kuris atliktas, remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.

Visų Lietuvos dešimtokų, įskaitant ir geriausias šalies gimnazijas, matematikos žinių įvertinimo bendras vidurkis tėra 4,74 balo iš dešimties.

O pagrindinių mokyklų mokinių matematikos žinių įvertinimo vidurkis nesiekia net 4 balų. Ankstesniais metais rezultatais taip pat nebuvo geri, tačiau palyginti su naujausiais rezultatais, anksčiau jie būdavo kiek geresni. Taigi matematikos mokyme pramušėme dugną ir toliau smengame žemyn.

• UNIVERSITETŲ REITINGAS

Šeštą kartą pristatome institucinį Universitetų reitingą.

• Vilniaus universitetas, surinkęs 61,7 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
• Kauno technologijos universitetas, surinkęs 61,1 taško
• 3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs 58,8 taško;
• 4. Vilniaus Gedimino technikos universitetu, surinkęs 55,4 taško.
• 5. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 54,9 taško.

Privačių universitetų pozicijos trečius metus lieka nepakitusios:

• ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 58,1 taško;
• 2. Europos humanitarinis iniversitetas, surinkęs 42,96 taško.
• 3. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 38,1 taško;

Kaip buvo reitinguoti universitetai?

Vakar žurnalui „Reitingai“ suėjo 5-eri metai ir praėjus penkeriems metams šiek tiek keitėme universitetų vertinimo metodiką: buvo atsisakyta aktualumą praradusių kriterijų, kaip antai, studijų aplinka ir daugiau reikšmės suteikta tokiems kriterijams, kaip alumnų įsidarbinimas, darbdavių nuomonė, pagaliau naujas kriterijus – studentų nubyrėjimas.

Tiesa, kaip ir anksčiau, reitinguojant universitetus dauguma rodiklių buvo vertinti ne imant absoliučiuosius dydžius, o santykinius, tai yra tenkančius vienam studentui, vienam sąlyginiam darbuotojui, vienam dėstytojui ir pan.

Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie yra sudėlioti į šešis stambius kriterijus: I. mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai - 25 taškų svoris;  II. alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai - 24 taškų svoris; III - studentai ir studijos - 18 taškų svoris; IV. konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje - 15 taškų svoris; V. esamas ir ateities akademinis personalas - 12 taškų svoris; VI. studentų nuomonė - 6 taškų svoris.

Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų, tačiau tiek nesurinko nė viena aukštoji mokykla.

Žvelgiant į atskirus universitetų reitingo kriterijus, kurie sudaro reitingą, išryškėjo šios tendencijos:

• Dėl jungimosi išaugęs VDU aplenkė konkurentus moksliškumu;
• Darbo rinkoje paklausiausi yra LSMU, KTU, KU ir VGTU alumnai (beje, tai kaip universitetų alumnams sekasi darbo rinkoje, didžia dalimi, koregavo universitetų išsidėstymą reitingo lentelėje. Mat darbo rinkos kriterijui suteikėme net 24 taškų svorį);
• Didžiausias studentų nubyrėjimas pastebimas KSU, EHU, BU, MRU, KTU, ŠU;
• Užsieniečiai puikiai vertina ne tik medicinos, o ir sporto, teisės, inžinerijos studijas Lietuvoje;
• Stipriausiu akademiniu personalu išsiskiria: LSMU, VU, KTU, VDU, LMTA;
• Studentai palankiausiai vertina: VU ir MRU, taip pat VDU, KTU, VGTU.

O iš privačių universitetų studentai labiausiai patenkinti studijomis ISM ir LCC universitetuose.

• KOLEGIJŲ REITINGAS

Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketuke:

• Vilniaus kolegija (surinkusi daugiau kaip 69,62 taško iš galimų surinkti 100 taškų);
• Kauno technikos kolegija (surinkusi 67,63 taško);
• Kauno kolegija (64,84 taško),
• Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (64,66 taško);
• Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (60,58 taško).

O štai nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja:

• Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 60,43 taško
• Vilniaus verslo kolegija, surinkusi 58,41
• Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, surinkusi 50,76 taškų.

Kaip šiais metais reitingavome kolegijas?

Po penkerių metų žurnalas “Reitingai” koregavo ir kolegijų vertinimo metodiką - atsisakėme aktualumą praradusių pokriterijų, pavyzdžiui, kiek kiekviena kolegija pritraukė tiek ES kietųjų, tiek minkštųjų investicijų arba kiek kiekviena jų prenumeruoja mokslo duomenų bazių, nes iš tiesų šie rodikliai yra panašūs, be to, studentai gali naudotis ne tik savo aukštosios mokyklos, bet ir kitų duomenų bazėmis.

Tuo tarpu vis aktualesnis tampa darbuotojų klausimas. Todėl atsisakę mažareikšmių kriterijų, dar labiau sureikšminome darbo rinkos vertinimą. Juolab, kad kolegijų tikslas ir yra – greitai paruošti šalies ūkiui tokių aukštos kompetencijos darbuotojų, kokių jiems stinga.

Be to, svarbu ir kokius gi studentus priima kolegijos: kiek jas renkasi geriausių šalies abiturientų, kokia dalis jaunuolių, palyginti su visais 2018 metais priimtais pirmakursiais, gauna valstybės finansuojamą studijų vietą bei kokia dalis visų įstojusiųjų studentų nubyra. Šį parametrą įtraukėme pirmą kartą. Remdamiesi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Informacinių technologijų centro Studentų registro duomenimis, pirmą kartą vertinome kokia dalis visų kursų studentų, studijavusių (2017 - 2018 mokslo metais) konkrečioje kolegijoje nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. nutraukė studijas.

Be to, kaip ir pernai, įtraukėme žurnalo „Reitingai“ 2018 m. gruodį paskelbto koleginių studijų krypčių vertinimo rezultatus.

Už šį pirmąjį kriterijų kolegijos galėjo surinkti net 35 taškus. Bet tiek negavo nė viena. Daugiausia – 29,4 taško tarp valstybinių kolegijų surinko Vilniaus kolegija. Už jos rikiuojasi Kauno kolegija su 29,3 taško, o trečia – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija su 27,9 taško.   

O štai tarpo privačių kolegijų aukščiausią įvertinimą gavo Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 28,6 taško.

Antrasis kriterijus: alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai išliko toks pats, tik jam suteikėme daugiau svorio. Susumavus visus šiuos rodiklius, už antrąjį kriterijų daugiausiai taškų – 26,5 – surinko Kauno technikos kolegija, antra - Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla su 25 taškais. Trečia – privati Vilniaus verslo kolegija su 24,8 taško, jai įkandin su 24,6 taško Vilniaus kolegija, o TTVAM - 24,5 taško.  

Trečias kriterijus - kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė menkai tepakito, tačiau sumažėjo jo svoris. Na, o susumavus visus šio kriterijaus pokriterijus, daugiausia taškų iš privačių kolegijų surinko šv. I. Lojolos kolegija – 9,4 taško; o iš valstybinių: Alytaus (8,4 taško) ir Kauno technikos kolegija (8,2 taško).

Ketvirtas kriterijus – tarptautiškumas buvo vertintas taip pat kaip ir ankstesniais metais. Na, o šio kriterijaus lyderė tarp valstybinių kolegijų – Utenos kolegija su 9,5 taško, iš galimų surinkti penkiolikos taškų, o tarp privačių – TTVAM su 8,6 taško.

Vertinant studentų požiūrį į kolegijas, žurnalo „Reitingai“ užsakymu sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ 2019 m. sausio 12 d. - kovo 1 d. apklausė 3724 studentų.

Tarp valstybinių kolegijų iš galimų surinkti 6 taškų net 5,68 taško gavo Šiaulių valstybinė kolegija, o iš privačių – 5,61 studentų pasitenkinimo taško gavo Lietuvos verslo kolegija.