„Lyderių laikas“ teikia galimybę dirbti su geriausiais!

„Didžiosios Britanijos tinklaveikos tyrimai atskleidė, kad žmogus, turintis daug kontaktų, yra lobis įstaigai ar organizacijai, galintis išplėsti jos galimybes. Todėl mano pagrindinė žinutė jums – reikia susirasti gerų partnerių.“ N. Airošius.

Iš pranešimo Vakarų Lietuvos (2-ojo srauto) savivaldybių regioniniame forume

„Lyderių laikas“ kalbina Norbertą Airošių, Neringos sporto mokyklos direktorių, IT mokytoją ekspertą, labai aktyvų projekto „Lyderių laikas 3“ Neringos savivaldybės kūrybinės komandos narį, projekto rengtą konsultantą ir projekto „Lyderių laikas 3“ ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto švietimo lyderystės magistrą. Pareigų, įsipareigojimų ir darbų sąrašą būtų galima tęsti, bet, kalbant apie žmogų, kurio paroje valandų šiek tiek daugiau, nei pritiksi laikrodžiai, norisi palikti vietos ir intrigai.

Esate vadovas ir mokytojas, kuris moko ne tik mokinius, bet ir mokytojus. Kuo labiau save laikote: mokytoju ar vadovu? Ir kas Jums pačiam svarbiau? Su kokiais iššūkiais susiduriate kaip mokytojas ir kaip su jais tvarkotės?

Man šiuo metu prasmingiau eiti vadovo pareigas, nes su stipria komanda sukuriame daugiau galimybių vaikams atsiskleisti. Per trumpą laiką atnaujinome mokyklos ugdymo programas, įrengėme interaktyvias buriavimo ir orientavimosi sporto edukacines erdves, naujas orientavimosi trasas Neringoje, paskatinome daugiau vaikų fiziniam aktyvumui, surengėme daug varžybų ir stovyklų, pritraukėme finansavimą naujausiam sportiniam inventoriui įsigyti ir jachtų dirbtuvėms įrengti, o Nidoje jau priimame įvairių Lietuvos mokyklų mokinių klases patirtinio ugdymo ir fizinio aktyvumo savaitėms visus mokslo metus. Ši įvairovė leidžia visiškai įgyvendinti mokinio interesus atitinkantį ugdymą. Tikime, kad esame mažas, bet labai svarbus žingsnis didžiųjų mokinio pasiekimų kelyje.  

Mokytojavimo iššūkiai:
Finansinis. Mokytojo veikla užsiimu tik labai mažą laiko dalį, nes turiu išlaikyti šeimą.
Inovacijų. Kad mokiniai įgytų dabartiniam metui reikalingų kompetencijų, reikia naujo tipo užduočių, pavyzdžiui, 3D modeliavimo, dirbtinio intelekto taikymo mokymuisi. Todėl labai džiaugiuosi, kad ERASMUS+ projektuose galiu mokyti kitų šalių komandas įvairių ugdymo inovacijų ir dalyvauti tarptautinėse vertingos praktikos bendruomenėse.

Kaip galėtumėte apibūdinti šiuolaikinį mokinį? Iš patirties, atsiribojant nuo tyrimų ir apklausų rezultatų? Kas jam sunkiausia, kas sunkiausia mokytojui? Ar turite savo „paslaptingų metodų“ spręsti įvairias nenoro ar negebėjimo mokytis problemas?

Šiuolaikinis mokinys: turintis platų interesų ratą ir veiklų pasirinkimo galimybes, iš dalies pasimetęs vertybių kaitoje ir lengvai prisitaikantis prie naujausių technologijų, besidžiaugiantis žodžio ir sąžinės laisve. Jis sugeba stebinti savo skaitmeniniais gebėjimais. Kai penktokas geba sukurti savo vaizduotės pasaulį trimačiu modeliu, retušuoti nuotrauką, kaip galėdavo tik profesionalai, ar sukurti Hario Poterio skaitmeninę istoriją, ar tiesiog parašyti padarytos nuotraukos literatūrinę įžvalgą, visada įkvepia.

Mokiniams sunku ir nuobodu visą dieną išsėdėti mokyklos suole, pildyti nesibaigiančius testus ir pratybas, daryti namų darbus ir klausytis mokytojų-radijų.

Mokytojams sunkiausia mokyti vaikus, kurie neskaito knygų, yra neišsimiegoję dėl kompiuterinių žaidimų ir tuos, kuriems tėvai skiria mažai dėmesio.

„Paslaptingi metodai“. Esu išbandęs ir taikau įvairias edukacines technologijas, esu dalyvavęs daugelyje tarptautinių projektų. Pavyzdžiui, pagerinome mokinių kalbėjimo įgūdžius naudojantis IKT. Mokytojai nustemba pamatę, kiek daug dalykų galima ugdyti su naujųjų technologijų pagalba – jos palengvina mokytojo darbą ir padeda atsiskleisti įvairiapusiam mokinių kūrybingumui, padeda tapti pažangiu besimokančiuoju.

Klausimas kaip konsultantui. Ar šiandieninis mokytojas yra linkęs mokytis? Yra tyrimų, kurie atskleidžia, kad tai labai priklauso nuo mokytojo amžiaus ir mokyklos atmosferos.

                                                              

Taip, ne vienas tyrimas atskleidė, kad mokytojų profesiniai interesai su amžium kinta. 25 metų mokytojui svarbu pakeisti pasaulį, o 50-mečiui labai svarbi mokymo prasmė. Individualiai mokytojai mokosi daug, tikrai yra stiprūs dalykinių sričių profesionalai. Tačiau visai kitas klausimas, kiek mokomės mokykloje ieškodami geriausių būdų tos mokyklos mokiniams, kaip sugebame organizuoti patirtinį ugdymą mokytojų ar savivaldybės lygmeniu, kokius duomenis kaupiame ir kaip juos interpretuojame. Mokymų metu mokau taikyti naujausias informacines technologijas mokymui ir analizei, per bendradarbiavimo platformas pasinaudoti dideliu mokymosi potencialu mokyklose. Todėl reikia ne tik geros mokyklos atmosferos, bet ir daug gerų vadybinių sprendimų ir finansavimo.

Projekto LL3 savivaldybių kuratorė Olivija Saranienė yra minėjusi, kad kaip projekto konsultantas daug padėjote ir padedate įgyvendinant Klaipėdos miesto ir rajono bei Radviliškio rajono pokyčių projektus. Kada ir kaip užsimezgė šis bendradarbiavimas? Ir kodėl Jūs šito ėmėtės?

Šių savivaldybių projektai susiję su patirtiniu ugdymu, turėjau laiko ir galimybių prisidėti. Klaipėdos atvejis išskirtinis, nes rengdamas magistro darbą atrinkau tinklaveikos formas, sukūriau tinklaveikos platformą, apklausiau mokyklas ir įtraukiau daugiau nei 65 tinklaveikos veiklas ir 24 edukacines erdves, kuriomis gali naudotis visos Klaipėdos regiono mokyklos. Labai daug tikiuosi iš Radviliškio komandos, nes išbandome daug inovacijų matematikos ugdymo srityje, ir bus kuo pasidalinti su kitomis savivaldybėmis.

                                                  

Konkreti mano pagalba savivaldybių ir mokyklų komandoms – įveikti pasipriešinimą pokyčiams ir tikslingai pritaikyti tinklaveikos, informacinių technologijų sprendimus siekiant geriausio rezultato.

„Lyderių laikas“ savivaldybėms teikia galimybes dirbti su geriausiais savo sričių profesionalais ir „pagreitinti“ svarbių sprendimų įgyvendinimą mokyklos ir savivaldybės lygiu. Mano lūkestis kiekvienam savivaldybės projektui ir „Lyderių laiko“ stiprybė, kad įgyvendinus pokyčius mokyklos, savivaldybės lygiu, jie gali tapti nacionalinio lygio pokyčių projektais, kuriais pasieksime visiems svarbius švietimo pokyčius.

                                                      

Ar tikite pokyčio projekto tvarumu Neringos savivaldybėje? Ar, talkinant kaimynams, belieka laiko saviems?

Taip. Neringa yra unikali vieta ugdyti vaikus, turime puikias sąlygas mokytis, mokyti išskirtinių dalykų, tokių kaip buriavimas. Darbas su įvairių savivaldybių iššūkiais labai padeda daug tiksliau suvokti Neringos iššūkius, rasti jų sprendimus. Tikiu pokyčių projekto tvarumu, nes juo rūpinasi Neringos meras Darius Jasaitis, vicemeras Narūnas Lendraitis, švietimo skyriaus vedėja Asta Baškevičienė ir ugdymo įstaigų komandos. Vienas iš konkrečių tvarumo sprendimų – padidintos lėšos mokytojų kvalifikacijai kelti.

Grįžkime prie lyderystės magistrantūros studijų ir Jūsų magistro darbo. Kaip dabar pasakytumėte, ką Jums atrasti, ar suprasti, padėjo šios studijos?

Magistrantūros studijos padėjo atrasti stiprių švietimo lyderių įvairiose savivaldybėse, mokytis iš puikių vadybos profesionalų ir rasti, kaip gerinti vadybos sprendimus įvairiais atvejais.

                                                                  

Lietuvoje nuolat keliama mokyklų tinklo problematika, diskutuojama apie pastatus ar „etatus“, nors, mano požiūriu, iš tikro dažnai kalbama apie tinklaveikos trūkumą tarp įvairių tipų mokyklų, įvairių institucijų. Tinklaveikos logikos supratimas ir organizacijos lankstumo didinimas padeda įtraukti organizacijas ir pasiekti daugiau kiekvienam besimokančiajam. Padidinus švietimo tinklaveikos mastą pavyktų pagerinti mokinių pasiekimus. Todėl magistro darbe plačiau analizavau sisteminius tinklaveikos klausimus ir jų sprendimus įvairiose šalyse. O sprendimų yra įvairių ir jie įgyvendinami politiniu, administraciniu ir mokyklų lygmeniu.

Ir pabaigai apie tyrimus, kuriuos atlikote savo magistro darbui. Kokia jų vertė? Ką jie pakeitė Jūsų požiūryje į mokyklą ir švietimo būklę apskritai?

Atlikęs 100 Lietuvos mokyklų vadovų apklausą nustačiau tinklaveikos veiksnius, kurie padėtų pagerinti Lietuvos mokinių pasiekimus. Todėl tyrime įvertintos mokyklų tinklaveikos struktūrinių, kognityvinių, santykių ir skaitmeninių veiksnių grupės, nustatytos jų sąsajos su mokinių pasiekimais. Turiu parengęs išsamų klausimyną, kurio pagrindu galima parinkti tinkamus tinklaveikos sprendimus mokinių pasiekimams gerinti.

Atlikdamas tyrimą supratau, kad mokyklų tinklaveika teikia labai daug galimybių ir yra ne vienas mokyklos vadovas, kuris tai puikiai panaudoja mokinių labui.

Dėkojame už mums skirtą laiką ir mintis.

Zina Rimgailienė
Projekto „Lyderių laikas 3“ žurnalistė

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.