Neformalusis vaikų švietimas

Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje vasario 27 dieną vyko Respublikinė 8-12 klasių bendrojo ugdymo mokyklų mokinių tiriamoji – praktinė gamtos mokslų konferencija „Stebiu. Kuriu. Analizuoju“. Konferencija skirta mokinių, atliekantiems tiriamuosius darbus ir norintiems juos pristatyti platesnei auditorijai, gauti konstruktyvios kritikos ir geranoriškų patarimų, praversiančių ruošiantis brandos darbų rašymui ir tolesnėms studijoms. Jau trečiąjį kartą gimnazijoje organizuojama gamtos mokslų konferencija. Džiugu, kad šiemet ji išaugo iki respublikinio lygio, suburdama mokinius, mokytojus iš visos šalies diskutuoti, mokytis bei dalintis patirtimi, plėtojant tiriamąją veiklą gamtos mokslų ugdymo procese.

Konferencijoje dalyvavo 62 Panevėžio miesto ir rajono, Kauno rajono, Kėdainių, Radviliškio, Biržų mokyklų mokiniai ir 15 jų mokytojų. Susirinkusiuosius pasveikino ir sėkmės palinkėjo Juozo Miltinio gimnazijos direktorius Vytautas Raišys. Plenarinio posėdžio metu tiriamuosius darbus pristatė ketvirtokai (dvyliktokai). Jie jau supranta, kad tik turėdamas žinių tampi atsakingas už save ir už visa kas gyva. O teorines žinias patvirtinęs eksperimentu, įrodai sau, kad mokslas gali būti  įdomus. Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos abiturientas Saulius Požerskas prezentavo  fizikos darbą „Oro temperatūros ir važiavimo sąlygų įtakos riedžio judėjimo laikui spalio – lapkričio mėnesiais tyrimas”; Justė Strelčiūnaitė atliko tyrimus tema „Kavoje, arbatoje ir energiniuose gėrimuose esančio kofeino poveikis kraujospūdžui”, o Mantas Kirstukas klausytojus sudomino chemijos darbo pristatymu „Gazuotų gaiviųjų gėrimų rūgštinio poveikio organinėms ir neorganinėms medžiagoms tyrimas”.  Susidomėję klausėmės Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos IV kl. mokinio  Beno Blinstrubo biologijos darbo prezentacijos „Citokinino ir auksino poveikis našlaitės sanpaulijos morfogenezei in vitro”. Išklausę įdomių, moksliškų, pakankamai aukšto lygio pristatymų dalyviai išsiskirstė į sekcijas. Stendinių ir auditorinių  pristatymų metu paaiškėjo, kad darbų tematika labai įvairi.

I–oje darbo sekcijoje buvo pristatyta darbai apie sveiką gyvenseną bei fizikinius ir cheminius reiškinius.  Jaunieji chemikai tyrinėja kremų sudėtį, nustato nitratų kiekį daržovėse, maisto produktų, kavos pH. Mokiniai domisi temomis: „Ką reikėtų žinoti perkant dantų pastą”,  „Spalvų pasaulyje“. Vykdo tyrimus  „Empirinis vitamino C kiekio kitimo nustatymas vaisių sultis termiškai apdorojant”, „Paukštienos taukų metilo esterių gavimas ir savybės“, „Elektros energija iš vaisių ir daržovių“.

 II–ios sekcijos dalyviai gilinosi į mus supančios gamtos pasaulį. Mokiniams rūpi gimtojo miesto ekologija “Panevėžio miesto ir jo apylinkių užterštumas kietosiomis dalelėmis” ir  žalieji rajono plotai „Želdinių ir žėlinių apsaugos nuo žvėrių būdai Pyvesos girininkijoje“, gyvūnų populiacija „Žvėrių apskaita pagal pėdsakus sniege“, bei šalies kultūros paveldas „Radviliškio rajono dvarai ir juos supantys parkai”. Jauną žmogų domina ir netolimos ateities scenarijus. Pristatytas  darbas  „Dirbtinio intelekto panaudojimas ir galimybės”. Įsimintinas,  išsiskiriantis iš kitų savo požiūriu į pasaulį  darbas „Gamtos filosofija“.

 III–ios sekcijos dalyviai savo kolegų susidomėjimui ir kritikai prezentavo darbus, nagrinėjančius fizikinių ir biologinių reiškinių sąsajas. Mokiniams įdomios tokios temos, kaip „Amžinojo variklio modelio gamyba”, „Biologinių ir fizinių savybių ryšio tyrimas“, „Pastatų šildymo efektyvumo tyrimas” ir kt. Atlikti ir auditorijai pristatyti biologijos darbai: „Kokio dydžio lapus nešioja medžiai”, „Kai kurių sumedėjusių augalų išgarinamo vandens kiekio priklausomybė nuo vėjuotumo”, „Augalų įsišaknijimo ir prigijimo stebėjimas”.

Džiugina ir tai, kad atvyko buvęs gimnazijos mokinys Ignas Gaižiūnas – VU magistrantas, fizikos mokytojas. Mokiniai susidomėję klausėsi jo pranešimo tema „Apie medžiagos sandarą ir elementariąsias daleles“.

Konferencija parodė, kad tradicinis mokymas(is) derinamas su mokinių tiriamąja veikla ugdo kritiškai mąstantį, kuriantį jauną žmogų. Mokiniai sveikino konferencijos idėją, džiaugėsi galimybe pristatyti savo eksperimentinę veiklą ir susipažinti su kitų tyrėjų darbais.

Mokytojai šiame procese atlieka konsultanto ir įkvėpėjo vaidmenį. Baigiantis konferencijai pedagogai reflektavo, kad jie džiaugiasi praturtinę ir savo kūrybinius gebėjimus ir jaučiasi stipresni įsitraukę į kūrybiško mokymo praktikas.