Neformalusis vaikų švietimas

Grįžti

Lietuvos moksleiviai ruošiasi atliekų rūšiavimo olimpiadai
event 2019-02-27 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Lietuvos moksleiviai ruošiasi atliekų rūšiavimo olimpiadai

54 tūkst. kilogramų – tiek atliekų vos per mėnesį surūšiavo 8-11 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos, prisijungę prie aplinkosauginės iniciatyvos „Žalioji olimpiada“. „Skaičiai ir entuziazmas pranoko bet kokius lūkesčius“, – Lietuvos moksleivių požiūriu džiaugiasi renginio organizatoriai VšĮ „Žaliasis taškas“ bei projektas „Kita forma“ ir kviečia iš arčiau susipažinti su tokios olimpiados „virtuve“.

Kur mesti picos dėžę?

„Kad labiau tausotume aplinką, kartais trūksta ne noro, o paprasčiausių žinių“, – sako dešimtokė Agata iš Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos.

Kartu su savo mokyklos komanda 2018 metų „Žaliojoje olimpiadoje“ ji laimėjo pirmąją vietą iš 250 dalyvavusių mokyklų.

„Paprastas mūsų komandos tobulėjimo pavyzdys: nors ir anksčiau buvome pasidomėję rūšiavimu, vis tiek nustebome sužinoję, kad riebaluotas kartonas, pavyzdžiui, picos dėžė – negali būti metamas į popieriaus konteinerį“, – pasakoja Agata. Ir priduria, kad tai – ne vienintelė ypač dažnai pasitaikanti rūšiavimo klaida. 

„Pavyzdžiui, keramika: dažniausiai ji paliekama stiklo konteineryje, nors ten keramikai tikrai ne vieta – ji tiesiog netinkama perdirbimui. O juk šią klaidą kartoja ir nežino kaip elgtis daugybė žmonių“, – aiškina mergina, kuri su savo mokykla beveik visus mokslo metus ne tik intensyviai rūšiavo bei pakartotinai naudojo atliekas mokyklos reikmėms, bet ir vykdė kitas teorines ar kūrybines olimpiados užduotis ekologijos tema.

„Sužinojome labai daug ir esame tikri, kad šios žinios pakeistų kiekvieno požiūrį, o kartu – ir elgesį“, – mano Agata.

Kitoks požiūris į ekologiją

„Žalioji olimpiada“ vyksta jau antrus metus iš eilės: pirmaisiais metais olimpiados dalyviai surūšiavo ir antrą kartą panaudojo 40 tūkst. kilogramų atliekų, antraisiais – jau 54 tūkst.  kilogramų. Iš viso prie projekto kasmet prisijungia 250 mokyklų. Daugiausiai dėmesio olimpiadoje skiriama teisingam atliekų tvarkymui, racionaliam resursų naudojimui, aplinkos kokybės gerinimui.

„Ilgus metus į projektus, susijusius su ekologija, buvo bandomi įtraukti tik jaunesni – pradinių ir dar ne gimnazinių klasių vaikai. Tačiau ši olimpiada parodė, kad tai ypač svarbu ir vyresniesiems, kurie ne tik nori, bet ir jau gali pakeisti visuomenės požiūrį“, – svarsto viena iš olimpiados organizatorių Simona Rasalė.

„Vėliau“ = per vėlai

Kalbant apie ekologiją, daugeliui vis dar sunku suvokti galimas ateities pasekmes: klimato atšilimą ar žalą gamtai dėl neatsakingo jos išteklių naudojimo.  Tačiau šitas grėsmes, regis, aiškiausiai įvertino karta, kuri šioje ateityje gyvens.

„Norėčiau palinkėti visko nepalikti paskutinei minutei, nes po to bus tiesiog per vėlu“, – įspėja Nadardas, dar vienas olimpiados dalyvis iš tos pačios Ukmergės gimnazijos.

Nadardui pritaria Agata, kuri mano, kad siekdami tikslo kartais tiesiog per lengvai pasiduodame.

„Viskas atsiremia į įprotį: štai pamiršai į parduotuvę pasiimti savo maišelį sykį, antrą, trečią ir gana – tu jau pasidavei, tu jau nebetęsi tokios svarbios idėjos. Linkėčiau susiimti ir neatsipalaiduoti net tokiose kasdienėse situacijoje, nes iš panašių smulkmenų susideda jūsų, o ypač – mūsų, jaunosios kartos, ateitis“, – įsitikinusi moksleivė.

Atsisakė vienkartinių indų

Net kelis mėnesius įvairiomis formomis vykstanti olimpiada siekia į dalyvavimą įtraukti ne tik moksleivius ar mokytojus, bet ir moksleivių artimuosius.

„Suaugusiems irgi trūksta konkrečių žinių apie atliekų tvarkymą ar resursų naudojimą. O kai nežinai, kaip elgtis, tai nieko ir nedarai, nes abejoji“, – pastebi Agata, o jai antrina komandos draugė Eglė, kuri dar šią vasarą įtikino savo šeimą, kad išvykų ar piknikų metu nebūtų naudojami vienkartiniai indai.

„Svarbu vieną dieną imti ir suvokti, į kur veda toks masinis vartojimas. Kai tikrai supranti – daugiau niekada nebenori grįžti prie vienkartinio naudojimo dalykų“, – pasakoja Eglė.

Pažįstate ir daugiau jaunų, aplinka besirūpinančių ar tiesiog pilietiškų jaunuolių? Pasiūlykite jiems sudalyvauti pilietiškumo apdovanojimuose „Tėvyne mūsų“. Daugiau informacijos: www.tevynemusu.lt. Projektą finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir Lietuvos respublika.