Grįžti
Kviečiame apžiūrėti virtualią konkurso „Atrask žydų kultūrą: tradicijos gyvensena ir simboliai“ piešinių parodą
Kviečiame apžiūrėti virtualią konkurso „Atrask žydų kultūrą: tradicijos gyvensena ir simboliai“ piešinių parodą
event 2020-07-31
domain Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
2020 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais: šiemet minimos didžiojo Lietuvos rabino, vieno žymiausių litvakų Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-osios gimimo metinės.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, siekdami paskatinti atrasti ir įamžinti savo krašto ir jo įvairių kultūrų ir tautų bendruomenių istoriją, pakvietė šalies dailės mokytojus ir jų auklėtinius dalyvauti Nacionaliniame mokinių meninės kūrybos darbų konkurse „Atrask žydų kultūrą: tradicijos, gyvensena ir simboliai“. Konkurso dalyviai galėjo susipažinti ir pagilinti savo žinias žydų kultūros, švenčių bei gyvensenos temomis dalyvaudami edukaciniuose užsiėmimuose ir ekskursijose Tolerancijos centre.
Konkurso dalyviai prieš imdami į rankas pieštukus ar teptukus gilinosi į savo krašto istorijos ir ten gyvavusios žydų bendruomenės kultūrines tradicijas, domėjosi, kodėl Lietuvos gyventojams žydai ir jų išpažįstamas judaizmas taip ir liko nepažinta, „svetima“ religija, siejo teritorija, bet pragyventa ne tiekkartu, kiek šalia, kaimyniškai.
Svarbu buvo suvokti, kad žydai, neturėdami savo istorinės valstybės, buvo priversti kurtis ir gyventi svetimuose kraštuose ir miestuose. Norėdami išsaugoti savo tapatybę, nenutautėti ir neištirpti tarp gyventojų, privalėjo telkti tautiečius į uždaresnes bendruomenes. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje klestėjo religinė tolerancija, ir tai skatino žydų atvykimą į Lietuvą. XVIII a. antroje pusėje kai kuriuose miesteliuose žydai skaičiumi pralenkė kitų (krikščionių) gyventojų dalį.
Jauniausiems – pirmosios amžiaus grupės mokiniams tai buvo sunkokai įveikiama užduotis. Antros amžiaus grupės darbuose tyrinėti žydų gyvenimo ir kultūros pėdsakai gimtojoje Želvoje, Mickūnuose, Krekenavoje, Aukštadvaryje, Tytuvėnuose. Vyriausieji dalyviai buvo aktyviausi. Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos mokinių darbuose – spalvotos Ukmergės žydų krautuvininkų dienos, žydų bendruomenės sutarimas šelpti našlaičius, Toros skaitymas ir gatvelė prie Didžiosios sinagogos. Iš Kauno, Radviliškio, Ignalinos, Marijampolės, Tauragės, Druskininkų, Šilalės atkeliavo rimties, susikaupimo maldai akimirkos, linksmos vestuvės su tradiciniais šokiais, kulinarinis paveldas, košerinis maistas, atliekami ritualai.
Norisi išskirti Kėdainių dailės mokyklos visų amžiaus grupių auklėtinius, kurie domėjosi savo miesto žydų architektūros paveldu. Atsiųsti piešiniai žavi santūriais ir kontrastingais sprendimais, juose įvairiomis dailės technikomis vaizduojami dar išlikę sinagogų pastatai, kultūrinės ir religinės tradicijos, dainuojantys ir grojantys miestelių gyventojai. Nudžiugino ir mažiausių Lietuvos miestelių aktyvumas.
Didžiojoje piešinių dalyje žydai, kaip Lietuvoje gyvenanti tautinė bendrija, identifikuojami per visiems pažįstamą tradicinio žydo – ortodokso įvaizdį: kūriniuose pasakojamos istorijos rutuliojasi praeityje, kai visoje Lietuvos teritorijoje buvo įsikūrę štetlai, sinagogose vyko pamaldos, bendruomenėse buvo minimos visos religinės šventės, vyrai ir moterys dėvėdavo tradicinius apdarus, kaimuose griežė klezmerių muzikantai. Vyrauja mėlynos ir tamsios spalvos, nevengiama ryškių atspalvių, menančių egzotinius kraštus, su kuriais išryškėja ir žydų, kaip „kitokios“ etninės grupės, kitoniškumas. Visgi išsiskiria ir piešiniai, kuriuose Lietuvoje gyvenantys žydai priartinami prie šiuolaikinės visuomenės (ar buvo miestų kultūros dalimi, kaip piešinyje, vaizduojančiame Kauno Laisvės al. su tolumoje stūksančiu Soboru ir žymiąja Konrado kavine), itin įdomus darbelis, kuriame ant serviruoto vakarienei stalo šviečia Menora, išdėlioti patiekalai , susirinkę namiškiai stovi už stalo, ant kurio matome ir šių dienų atributą – kompiuterį. Kitame kūrinėlyje vaizduojami šiuo metu populiarūs, iš Izraelio atėję valgiai – šakšuka(kiaušinienė su trintais pomidorais) ar granato vaisiai.
Piešdami mokiniai prasmingai praleido laiką, gilindamiesi į Lietuvos istoriją plėtė savo akiratį, o kultūros tyrinėjimų kelyje gražiai įamžino tautinių bendrijų sambūvio, jo tęstinumo idėją.
Komisijos nariai kruopščiai atrinko 49 piešinius parodai. Rugsėjo mėnesį paroda bus eksponuojama Seime, o lapkričio mėnesį minint Tarptautinę tolerancijos dieną parodą bus galima pamatyti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Tolerancijos centre.