Neformalusis vaikų švietimas

Šimtas dvylika mokinių iš visos Lietuvos 2022 metų balandžio 14 dieną susitiks Vilniuje. VDU Švietimo akademijoje vyks tradicinis Jaunųjų filologų konkursas.

Konkursai kiekvieną pavasarį apsistodavo vis kituose Lietuvos miestuose, neaplenkdami ir sostinės, vykdavo dvi ar tris dienas, džiugindavo kelionėmis po apylinkes, koncertais ir vakaronėmis.

Tradiciją teko keisti. Prieš porą metų komisijos nariai su dalyviais bendravo susirašinėdami, o pernai – nuotoliniu būdu.

Šiais metais konkurso pirmąją dieną jo dalyvės ir dalyviai su komisija bendraus tiesiogiai. Apžvalgą ir rezultatus išgirs kitą dieną jau namuose, prie kompiuterių ekranų.

Ugdyti filologinę kultūrą – toks konkurso tikslas. Šis konkursas svarbus ir tuo, kad drąsina jaunuosius filologus ir filologes rinktis humanitarinį kelią, padeda rasti takus į kultūros žurnalų redakcijas, o kartais – į leidyklas.

Konkurso dalyviai ir dalyvės pasklis po akademijos auditorijose įsikursiančias prozos bei dramos, publicistikos bei eseistikos, tautosakos, literatūros mokslo bei kritikos, kalbos ir vertimų sekcijas.

Kvietimas dalyvauti konkurse –svarbus įvertinimas. Pretendentų dalyvauti konkurse būta kur kas daugiau. Reikėjo dalyvauti atrankoje savo rajonuose ar miestuose. Tada reikli komisija ėmėsi dar vienos peržiūros.

Besidomintiems konkurso istorija priminsime, kad jo idėjos autorius – poetas Justinas Marcinkevičius. Tuometinė Švietimo ministerija poeto siūlymą ugdyti pradedančiuosius literatus bei kalbininkus įkūnijo 1965 metais.

Kelias dešimtis metų konkurso komisijai pirmininkavo jaunųjų literatų ugdytojas, žurnalo ,,Moksleivis“ redaktorius, prozininkas Algimantas Zurba.

2021 metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido knygą ,,Algimantas ZURBA: Nuo Apasčios lygumų iki Vilniaus kalvų“. Pirmieji jos skyriai pasakoja apie Jaunųjų filologų konkursus, jų dalyvius, ilgainiui tapusius rašytojais, literatais, leidyklų ar redakcijų darbuotojais, mokytojais ar dėstytojais.

Pastaruoju metu konkurso komisijai pirmininkauja literatūrologas, rašytojas dr. Regimantas Tamošaitis.

Ką apie konkursus mano juos pažinusios asmenybės? Pateikiame trijų dalyvių nuomones.

„Kaip mokytoja, dabar vyksiu, atrodo, į 26 konkursą. Su mokiniais dalyvauju nuo 1997 metų, regis, nė vieno nepraleidau (o gimnazijos jaunieji filologai dalyvauja nuo pat pirmojo, juos rengdavo mokytojas Jonas Brindza, taigi šiemet jau 54). Besimokydama Rietave, konkurse dalyvavau vieną kartą. Tai nepamirštama, šis dalyvavimas pastūmėjo rinktis lituanistikos studijas universitete.

Šiemet į konkursą lydžiu Mūzą Olimpiją Svetickaitę (poezijos bei publicistikos ir esė sekcijos), Aistę Šerpytytę ( literatūros mokslo ir kritikos sekcija), Melitą Sinušaitę ir Ugnę Bertašiūtę (abi dalyvaus poezijos sekcijos darbe).

Iš gimnazijos vyksta dar keturios kitų mokytojų parengtos jaunosios filologės.

Merginos laukia konkurso, aš taip pat, pasiilgome gyvo bendravimo, tos ypatingos konkurso atmosferos, rašytojų, mokslininkų, kolegų (su jais esame beveik giminės, nuolat susitinkame filologuose).

Dalyvavimas konkurse ne vienam mano ugdytinių padėjo pasirinkti gyvenimo kelią, jie pasuko filologijos, žurnalistikos, menotyros, kūrybinių industrijų keliais. Konkurse mokiniai išgyvena nepakartojamas patirtis: pasijunta esą svarbūs, prasiplečia pažinčių ir kultūros laukas. Ne vienas prisipažino, kad dalyvavimą konkurse išsinešė iš mokyklos kaip gražiausią prisiminimą.“

„Šis JFK konkursas man bus šeštasis, kuriame dalyvauju. Esu dalyvavusi ir kituose kūrybiniuose konkursuose, bet JFK iš visų išsiskiria tuo, jog tai – ne literatūrinės varžybos, o veikiau festivalis, į kurį susirinkę jaunieji kūrėjai gali rasti bendraminčių, užmegzti draugystes, vėliau augančias ir už konkurso ribų, susipažinti su profesionaliais rašytojais bei sužinoti jų nuomonę apie tavo kūrybą, kas dažnai tampa postūmiu rašyti toliau ir augti.

Nors turbūt neįmanoma išmokyti kurti literatūros, o kiekvienas rašytojas turi skirtingą žiūros tašką į tekstus, JFK suteikiama proga analizuoti ir redaguoti kūrybą drauge su rašytojais leidžia savo tekstus pamatyti iš visai kitos perspektyvos, o tai neretai atveria akis.

Be to, labai svarbūs ir ryšiai su bendraminčiais bei jų įžvalgos, nes kurdami namuose dažnai lindime hermetiškame kiaute ir rašome sau.

Bet man literatūra visų pirma yra dalinimasis, komunikacija, ne uždaras savitikslis ratas. O būtent JFK suteikia galimybę kalbėtis per literatūrą, bendrauti savo tekstais, pajusti atgalinį ryšį ir jo įkvėptiems kurti toliau.

Žinoma, galima tobulėti namuose, skaityti knygas patogiame krėsle ir savo tekstus el. paštu siuntinėti kiekvienam rašytojui, kurio kontaktus gauni, tačiau kūryba yra apie gyvenimą – ne apie teoriją, panacėjinių knygelių patarimus, tinkančius visiems, norintiems rašyti, ir ne apie leisgyvį bendravimą per kompiuterio stiklą, akimirksniu nužudomą nutrūkusio interneto ryšio. Būtent šią gyvastį, bendravimą, draugystes ir įkvėpimą judėti į naujas kūrybos plotmes suteikia Jaunųjų filologų konkursas.“

„Deja, geros prozos šiemet iš tiesų užderėjo labai mažai. Sakyčiau, pastebimas savotiškas krytis. Iš dvidešimt aštuonių autorių į galutinį konkurso etapą apsisprendėme pakviesti tik vienuolika.

Kaip tai paaiškinti? Visų pirma, labai pasigendame autentiškumo, ryškaus, savito balso. Tokie tekstai iš karto įkrinta į atmintį, jie išsiskiria autoriaus drąsa, gebėjimu perteikti savitą žiūros kampą į mus supantį pasaulį, kalbos originalumu ir jėga. Taip pat juose siekiama išbandyti įdomesnes pasakojimo, kompozicijos formas. Gaila, kad šįmet sulaukėme vos ketverto tokių autorių. Verta paminėti, jog tarp kviečiamųjų yra ir visai jauno amžiaus dalyvių – dar tik septintokų.

Taip pat pastebėtina, kad mokiniams geriau sekasi suvaldyti trumpos apimties žanrą – apsakymą, novelę, apysaką, o parašiusieji daugiau nei šimtą puslapių viršijančius romanus nesusidoroja su jam keliamais reikalavimais, stinga įtraukiančio siužeto.

Neretai siekiama išbandyti jėgas kuriant utopinius, fantastinius ir nerealius siužetus, bet kur kas dažniau laimi tie autoriai, kurie linkę pasikliauti savąja, autentiška – mokykline, gyvenimiškąja – patirtimi. Būtent tokie kūriniai yra stipriausi.“

Šie patyrusios rašytojos žodžiai įrodo, kad konkurse dirbama reikliai, o apdovanojimais nesišvaistoma.

„Keblūs, sudėtingi metai, privertę tūnoti prie ekranų, kūrybai nesuteikė energijos“ – Dainai Opolskaitei antrina ir komisijos Publicistikos bei eseistikos sekcijos narė, rašytoja Gintarė Adomaitytė. ,,Todėl mūsų susitikimas įgyja dar daugiau prasmės. Sekcijoje analizuosime vieni kitų tekstus, dalinsimės rašymo patirtimi, svarstysime, kokios galėtų būti ateities temos, kaip mes, publicistikos ir eseistikos atstovai, galime keisti pasaulį. Būtent ši mintis – keisti pasaulį – taps svarbiausia mūsų sekcijos bendravimo gija“.

Interneto svetainė www.menobangos.lt, žurnalas ,,Pašvaistė“ pasirengusios publikuoti įtaigiausius konkurso dalyvių tekstus.

Jaunųjų filologų konkursą organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, o informacijos rėmėja tapome mes – svetainė www.menobangos.lt  Apie konkursą dar pasakosime.