Neformalusis vaikų švietimas

„Dokumentiniai filmai apie istoriją tikrai pagilina mokinių žinias, jie sužino daugiau faktų, kurių nesuranda vadovėliuose. Papildoma priemonė šalia pamokų, kodėl gi ne“, – sako sostinės Karoliniškių gimnazijos istorijos mokytoja Audronė Čižauskienė.            

Pasak jos, jaunimas kitaip žiūri į istorinius įvykius, tad jiems reikia kitokio pateikimo, originalesnių mokymosi formų. „Žinoma, kad naudinga pasižiūrėti ir tuos dokumentinius filmus, kurie kitu kampu pristato istoriją“, – sako mokytoja ir pripažįsta iš savo mokinių girdėjusi, kad jaunoji karta nebenori verkti, o sausio 13-oji jiems yra laisvės šventė.

Nefasadinė istorijos pusė

Pasak mokytojos, kai kurie istoriniai filmai yra ganėtinai subjektyvūs ir pateikia faktus taip, kad tenka suabejoti, ar jie neišgalvoti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Visais atvejais analizuodami istoriją, turime remtis įvairiais šaltiniais, juos patikrinti, žinoti istorinį kontekstą. Čia jau mokytojo įdirbis. Žiūrėdami filmus mokiniai gali atskirti ir dažnai atskiria, kur parodoma paradinė istorijos pusė ir nebandoma temos narplioti giliau. Vaikai labai jaučia, kur yra dirbtinai pateikta, o kur tikra“, – sako istorijos mokytoja, po filmo „Spec. Žvėrynas“ seanso pripažinusi, kad jame daug niekur neskelbtos autentiškos archyvinės informacijos ir nesuvaidintų dramų.

Šiuo metu Lietuvos kino teatruose rodomas dalinai animuotas dokumentinis filmas „Spec. Žvėrynas“ atskeidžia negirdėtą Lietuvos istorijos pusę. „Filmas yra netradicinis. Vyresnių klasių moksleiviai ten pamatė save. Manau, kad daugeliui paauglių ateina toks etapas, kai jie nori būti drąsūs, stiprūs ir turi savo herojus“, – įsitikinusi A. Čižauskienė.

Per 1991-ųjų sausio įvykius mokytoja stovėjo prie tuometinių Aukščiausios Tarybos rūmų (dabartinio LR Seimo), tad filme rodomi kai kurie įvykiai yra tiesiogiai patirti.

„Šis filmas parodo tuos istorinius įvykius, kurių nėra vadovėliuose. Tą nefasadinę sausio įvykių pusę. Kokia įtampa tvyrojo. Dramatiški ir filmo herojų likimai. Liūdna, kad spec. būrio nariais pasinaudojo ir jie tapo niekam nereikalingi. Jie suprato, kad turi atlikti svarbią misiją, todėl ėjo ten, kur buvo siunčiami. Jų akys degė. Po būrio išformavimo dalies žmonių akys užgeso. Tas filmo momentas labai sujaudino. Tai neeiliniai žmonės ir gaila, kad valstybė po visų įvykių jų tinkamai neišnaudojo“, – savo išvadas pateikia istorijos mokytoja.

Į 1991-uosius metus nukelianti paslaptingo Lietuvos karinio būrio istorija filme „Spec. Žvėrynas“ sugrąžina žiūrovus į laikotarpį, kai visus vienijo laisvės troškimas ir parodo nematytą Nepriklausomybės kovų pusę.