Neformalusis vaikų švietimas

Joniškio r. Kriukų pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Vaida Zubavičienė nuo praėjusių mokslo metų pradinių klasių mokinius veda įdomiais eksperimentų keliais. Kartu jie išmėgino fizikinių reiškinių, cheminių reakcijų eksperimentus, kurdami gyvą miniatiūrinį ugnikalnį, pūsdami balionus ir atlikdami kitus bandymus. STEAM būrelis, kurį šiuo metu lanko 26 vaikai, skatina juos nuo mažens labiau domėtis gamtos mokslais. Žinia, būtent šios krypties specialybių studentų kasmet vis mažėja, o tokių specialybių poreikis auga.

Kas yra tas STEAM? Tai iš anglų kalbos kilęs žodis-akronimas, kuriame užšifruotos keturios disciplinos: science – mokslas, technology – technologijos, engineering – inžinerija, arts – menai ir kūryba ir math – matematika. Nors vaikai visų šių dalykų ir šiaip mokomi mokykloje, bet STEAM edukacijos esmė slypi kur kas giliau. Tai ne atskiros disciplinos, o tam tikra edukacijos filosofijos rūšis, kai tuo pačiu metu suteikiama galimybė mokytis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir kūrybos bei matematikos.

STEAM būrelį mokytoja Vaida Zubavičienė Kriukų pagrindinėje mokykloje įkūrė praėjusiais mokslo metais, 2020-ųjų vasarį. Nuo tada ji su pradinių klasių mokiniais kas savaitę atlieka įvairiausius eksperimentus, į kuriuos įtraukti gamtos mokslai, taip pat ir menai. Gyvai, per žaidimą, eksperimentą mokomasi rimtų dalykų praktiškai.

Didelio susidomėjimo tarp vaikų sulaukė ugnikalnio kūrimas. Jaunieji aplinkos tyrėjai atliko bandymą, norėdami realiai pamatyti, kaip išsiveržia magma, slūgsanti žemės gelmėse ir įkaitusi ištekanti per silpnas plutos vietas. Tam iš žemių buvo supiltas kauburys, forma primenantis kalną ir jo smaigalyje įdėtas indas su specialiu mišiniu – guašu nudažytu actu ir soda. Medžiagoms reaguojant putos veržėsi laukan, o tamsiai raudona spalva vizualiai priminė magmą.

Kad vaikai pastebėtų, kiek daug tokios reakcijos metu išsiveržia dujų, buvo atliktas dar vienas bandymas. Į plastikinį butelį pripilta acto su soda, o ant viršaus užmautas tuščias balionas. Besiveržiančios dujos jį išpūtė ir pripildė.
Kito eksperimento metu į vandenį buvo pripilta indų ploviklio putų, kurias nudažius ant viršaus klotas popieriaus lapas, taip išgaunant natūralų piešinį, kuriam nereikėjo teptuko ir paties autoriaus išmonės.

Vaikai taip pat rinko įvairius lapus, šapelius, spyglius, kuriuos stebėjo per mikroskopą, atliko kitus įvairius su gamtos mokslais susijusius bandymus.

„Bandymus atlikome ir per karantiną nuotoliniu būdu. Mus Messendžer grupėje stebėjo ir už Neformalųjį vaikų švietimą atsakinga savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto specialistė Vilma Bartašienė, kuri juokavo, kad pati turėtų ko pasimokyti tokiame būrelyje. Ji labai mus motyvavo, taip pat ir direktorė Rita Šilinienė, kuri ir pasiūlė man savo potencialą išnaudoti organizuojant būrelį ir taip padėti vaikams tobulėti. Iš viso turėjome apie 20 eksperimentų. Vaikams labai patiko, žinia, matyt, ėjo iš lūpų į lūpas, nes praėjusiais mokslo metais būrelio narių buvo 23, o šiemet užsirašė jau 26“, – džiaugėsi mokytoja V. Zubavičienė.

Dauguma pažangių pasaulio valstybių pastaraisiais metais sutelkė dėmesį į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos ugdymo reformas. Siekiama paruošti jaunąją kartą XXI amžiaus iššūkiams, lavinti jų kritinio mąstymo gebėjimus, tinkamai supažindinti mokinius su karjeros galimybėmis. Tačiau nepaisant ateities perspektyvų ir darbų rinkos poreikių, tik ketvirtadalis Lietuvos abiturientų renkasi tiksliųjų, gamtos, technologinių ir inžinerinių mokslų (STEAM) specialybes. Šių profesijų nepopuliarumą lemia ne tik tai, jog šie mokslai atrodo sudėtingesni, reikalaujantys išlavinto loginio mąstymo, bet ir tai, kad mokyklose minėti dalykai dar dažnai dėstomi remiantis formulėmis, teoremomis, aksiomomis, nepateikiant gyvenimiškų pavyzdžių, aktualių kasdienių reiškinių paaiškinimų. O tokiame būrelyje vaikai su gamtos ir tiksliaisiais mokslais susipažįsta jauname amžiuje per žaidimo formą.

Joniškio r. Kriukų pagrindinės mokyklos informacija

.