Neformalusis vaikų švietimas

Lituanistinėse mokyklose užsienyje dirbantys mokytojai teigia, kad juos nepaprastai džiugina dabartinės tendencijos. Į mokyklos suolus vis dažniau sėda jei ne tiek pat, tai vis daugiau vaikų, paauglių ir suaugusiųjų, norinčių mokytis lietuvių kalbos.

Jekaterina Bertašienė, dirbanti lituanistinėje mokykloje Kavane, Airijoje, pasakojo, kad šiuo metu ten esančią mokyklą lanko beveik septyniasdešimt 5–12 metų amžiaus moksleivių, tačiau kiekvienais metais jaučiamas vis didesnis poreikis.

„Mūsų lituanistinė mokykla „Gintarėlis“ baigė jau vienuoliktus darbo metus. Daugumai mokytojų tai yra papildomas darbas, vaikai visą savaitę lanko airiškas mokyklas, tačiau vis daugiau tėvų nori savo atžalas leisti mokytis lietuvių kalbos. Lietuvių kalbos, istorijos ir kultūros pamokos vyksta šeštadieniais, kartais ir sekmadieniais, bet tiek mokiniai, tiek jų tėvai mato tame prasmę, nori išsaugoti savo šaknis ir supranta daugiakalbystės naudą“, – pasakoja J. Bertašienė.

Ir Airijoje, ir Australijoje iššūkiai panašūs

Mokytojai iš Airijos pritaria ir Melburno lietuvių klube dirbantis Paulius Petraitis, pats gimęs ir užaugęs Australijoje. Vyras lietuvių kalbos iš pradžių mokėsi namuose, prieš kelerius metus pradėjo lankyti lietuvių kalbos kursus Melburne, o dabar jau ir pats kitus moko lietuvių kalbos.

„Turime tiek klases pradedantiesiems, tiek pažengusiesiems, tačiau, priešingai nei Airijoje, Melburno lituanistinę mokyklą lanko daugiausiai paaugliai arba suaugusieji. Mūsų nėra daug, tačiau stengiamės puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą. Pats esu inžinierius, bet sekmadienio rytais visuomet randu laiko lietuvių kalbos mokyti kitus“, – pasakoja Australijos lietuvis P. Petraitis.

Abu mokytojai susitiko Vilniaus universitete rengtose lituanistinėse studijose lituanistinių mokyklų mokytojams, kur dalyvavo ir kiti jų kolegos iš Airijos, Jungtinės Karalystės ir Latvijos. Studijų metu pedagogai turėjo galimybę aptarti jiems pasitaikančius iššūkius, susipažinti su naujomis lietuvių kalbos mokymo metodikomis ir praktikomis.

Mokiniai pavargsta, bet noriai mokosi kelias kalbas iškart

„Mokytis lietuvių kalbos anglakalbėje aplinkoje nėra lengva. Kai kurie mokiniai už mokyklos ribų neturi galimybių bendrauti lietuviškai. Man pasisekė – mano žmona lietuvė, tad namuose bendraujame šia kalba. Aš kaip ir dauguma kadaise į tokius kursus atėjau norėdamas išsaugoti savo šaknis. Lietuviams Australijoje tai yra labai svarbu“, – pasakoja P. Petraitis.

Australijos lietuvis pasakoja, kad visgi Melburne lietuvių kalbos mokoma per anglų kalbą. Kiek kitokia situacija lietuviškose Airijos mokyklose, kur didžiąją dalį mokinių sudaro vaikai iš lietuviškų šeimų.

„Didžiausias iššūkis vaikams yra tai, kad penkias dienas per savaitę jie mokosi anglų ir airių kalbos, vyresnieji – kitų papildomų užsienio kalbų, o tuomet šeštadienį praleidžia mokydamiesi dar ir lietuviškai. Kartais jaučiasi, kad jie tikrai pavargsta, tačiau vis vien noriai tęsia mokymąsi. Aš pati mokausi anglų kalbos, tad savo pavyzdžiu rodau, kad ne vien jie susiduria su kalbos mokymosi iššūkiais“, – pasakoja mokytoja J. Bertašienė.

Mokyklose puoselėjamas patriotiškumas

Airijoje dirbanti mokytoja Jekaterina pasakoja, kad lituanistinė mokykla, kurioje ji dirba jau ketverius metus, buvo įkurta, nes atsirado toks poreikis vietinėje bendruomenėje, norint išsaugoti lietuvių kalbą ir savas šaknis.

„Tendencija yra tokia, kad kiekvienais metais mokinių grupės tik didėja. Turime nemažai atvejų, kai šeimos po kurio laiko grįžta atgal į Lietuvą ir mūsų mokiniams adaptuotis čia sekasi puikiai. Manau, kad tai, žinoma, yra tėvų nuopelnas, bet ir mokyklos indėlis. Netgi yra airių, kurie mokosi lietuvių kalbos“, – teigia J. Bertašienė.

Mokytoja iš Airijos pasakoja, kad savo mokinius visuomet supažindina su studijų galimybės Lietuvoje. Įvairių projektų metu mokiniai atvyksta susipažinti su Lietuva ir jos aukštosiomis mokyklomis. Mokykla ne tik ugdo vaikų patriotiškumą, bet ir puoselėja lietuviškumą. Pašnekovės teigimu Lietuva Airijoje yra tikrai žinoma dėl lietuvių aktyvumo, įsitraukimo į kultūrinį ir socialinį šalies gyvenimą.